Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

29 OKTOB : BAL FINI, VIOLON DAN SAK

29 OKTOB : BAL FINI, VIOLON DAN SAK

   Kon nou tout sav, 28 oktob sé "JOUNEN KREYOL TOUTWONLATE", an banboch pou sa gloriyé lang kréyol nou an. Sé péyi Donmnik ki té désidé chwézi dat-tala ek sa fet an 1981. Dépi lè-tala, tout péyi kréyolopal ek moun-gayé yo ka mété doubout tout kalté manifestasion alantou sa moun lontan té ni labitid kriyé "zépon natirel nou". Lè nou ka di tout péyi, fok pa nou ekzajéré non pli : ni yonn anpami yo, Matinik, éti, sof lavil Trinité épi Festival "RABOURAJ" li a, pres ayen pa ka fet. Pres ayen ki ofisiel nou lé di. Davwè anchay bibliyotek, asosiyasion, krey met-lékol kréyol kisasayésa...ka goumen pou fè bagay, mé sé anlè pwa kò-yo yo ka fè sa. Sé défansè kréyol tala ni anpil kouraj davwè sé pa rédi chez bò tab ki la.

   Dayè, atè Matinik, sé apenn si sé média-a ka pwan wotè kréyol-la. Sèten adan yo ka fè wol fè an ti manniè lè 28 oktob, men dépi lè landimen rivé kivédi lè 29, wop ! yo ka viré batjé adan larel 100% fwansé yo a. Nou pa ka mandé ki tou lé jou sé lafet kréyol. Nou pa ka mandé ki tout jounal-papié, tout radio, tout télé oben tou nich-twel sèvi ayen ki épi kréyol. Nou pa janmen mandé sa pies jou ! Men nou pé pa sipòté ankò ipokrizi laplipa média Matinik pa rapot a lang gangan-nou. Nou boufi épi mes makak sé média matinitjé a !

   Ki jounalis ki politisien ki matjè frankopal ki met-lékol ki inivèsité ki gran-grek, tout sé moun-tala sé makakri yo ka fè lè yo douvan keksion kréyol-la ek nésésité vréyé'y pli douvan. Yo ka kalé djel-yo ba'w, yo ka fè wol yo dakò, yo ka fè an ti lasanblan lè 28 oktob épi an fwa jou-tala pasé, yo pli sanfoutépamal. Pa ni yonn adan yo ki ké koz sèvi kréyol adan pies sitiasion éti yo ké yé. Pa yonn !...

 

Bwet-a-mo

 

Anpami : parmi.

Banboch : fête.

Davwè : parce que.

Frankopal : francophone.

Gangan : ancêtre.

Gloriyé : célébrer.

Gran-grek : intellectuel.

Kisasayésa : etc.

Kivédi : c'est-à-dire.

Krey : groupe.

Kréyolopal : créolophone.

Lontan : autrefois.

Moun-gayé : diaspora.

Nich-twel : site-web.

 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages