Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Abo ni twa jwè ki Neg adan létjip l'Almay la...

Abo ni twa jwè ki Neg adan létjip l'Almay la...

   Grangrek pé krititjé Koup di Monn lan ki ka woulé sé jou-tala atè péyi la Risi. Yo pé di sé bagay pou bloublou (aveugler/to blind) popilasion-an ek fè'y bliyé vré poblenm-li, bagay ki toutafetman vré, mé an menm lè-a, sé an kalté bawomet ki la tou (aussi/too). An bawomet ki ka pèmet miziré, lakay-nou Matinik, ki fonntjè (sentiment/feeling) pep-la ni pa rapot a sèten létjip.

   Pou létjip la Fwans, ni sa ki fwansé ora-kou ek ki davwè (parce que/because) yo konpwann gangan-yo (ancêtre/ancestor) té Golwa, ké toujou sipòté lé "Blé". Ni dot ki pou la Fwans palakoz ni an majorité Neg adan étjip-tala abo (bien que/although), laplipa sé Neg-tala sé pa Antiyé, sé Afritjen. Men, an bagay fok rimatjé, sé ki tout fwansé yo fwansé a, Matinitjé toujou sipòté Brézil tou pis lanmanniè menyen boul sé Brézilien-an bidjoul (beau/nice) toubannman. Epi, annou pa bliyé ki foutbalè pli mapipi asou latè sé toujou PELE !

   Kidonk Koup di Monn tala sé an bawomet ek adan match-la éti l'Almay ek Meksik fè dimanch-tala, sa ka pèmet nou vérifié es Matinitjé "nwaris" vréman. Kivédi es dépi ni Neg ka jwé adan an étjip, yo pou étjip-tala an manniè ki otomatik. Nou tout sav ki dépi yonndé tan, an mouvman panafrikanis ek nwaris paret nan péyi-a ek sé moun-tala za fè pliziè aksion ki konyen lespri popilasion-an kontel lè yo té ay adan sipèmarhé Jénipa a pou sa sézi patjé sik davwè sik, silon yo, sé vèvè (symbole) lestravay.

   Ki sa match Meksik kont l'Almay la montré nou ?

   Lè nou ka fè tan jété an zié asou réyaksion moun, bagay ki flouz (facile/easy) jòdi-jou palakoz Fesbouk Whatsap, Twitè kisasayésa... (etc.), nou ka konstaté ki 90% Matinitjé té pou étjip Meksik la. Poutan, lè ou gadé, étjip l'Almay la ni 3 Neg andidan'y (yonn ki titilè ek dé ki ranplasan) tandiski pa ni pies Neg adan étjip Meksik la. Kidonk si Matinitjé té vréman nwaris-afrikanis, yo té pou sipòté étjip l'Almay la. Ki manniè nou pé konpwann sa ?

   Dabò-pou-yonn, sa ka montré ki mouvman nwaris la pa sitelman djok kon lé média lé fè nou kwè. Lé média toujou enmen vréyé douvan évènman ki ka fè tanbi (bruit/noise), mé lè ou katjilé an manniè sérié, ou ka konstaté ki si ni 500 moun ki nwaris-afrikanis an péyi-a, pa ni plis. Dézienm bagay : sa ka montré tou ki Matinitjé ni an ti konsians jéopolitik kanmenm. Yo sav ki Meksik sé an péyi li-Sid tandiski l'Almay sé an péyi li-Nò. Kivédi sé pa davwè ni twa Neg adan étjip l'Almay-la ki étjip-tala sé ta nou.

   Bawomet Koup di Monn lan pé apwan nou anchay bagay...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.