Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Advèsè pa lé di lènmi

Advèsè pa lé di lènmi

   I poko two ta pou nou, Matinitjé, apwann viv kon an pep, an vré pep, ek pa kon an bann moun ki toujou anrajé ek ki enmen jouré ek goumen yonn épi lot san rété.

   Listwè pé bastjilé a nenpot moman ek san menm nou wè ki manniè, san menm nou konpwann sa ki pasé, Matinik pé vini an péyi ki endépandan. Nou ni anchay lekzanp adan listwè ki ka montré ki an sitiasion pé anni chalviré tjou-pou-tet san ki pies grangrek pa té prévwè'y. Kivédi nou la jòdi-jou, nou ka bwè ti dlo-nou adan sistenm fwansé a, men ayen pa ka di ki dèmen bomaten, nou pé ké ritouvé kò-nou nou yonn, tousel anlè pwa kò-nou. 
   A lè-tala, si zot wè nou pa fè éfò apwann viv kon moun ki sivilizé, yonn ké dépotjolé lot.
  Sa sa lé di "viv kon moun ki sivilizé" ? Sa senp, sa klè : an advèsé sé pa an lènmi. An advèsé sé an moun ki pa ni menm lidé épi'w, ki pa adan menm larel ki'w ek sé toutafetman dwa'y. Kidonk ou pé bokanté pawol ki red épi'y, ou pé rijété lidé'y, ou pé krititjé'y an manniè red-mato, men adan menm balan-an, fok ou apwann respekté'y.
  Si zot wè, anmizi-anmizi, nou pa mofwazé konpowtasion-nou, si zot wè nou kontinié ka konsiwè ki an advèsè sé an lènmi, enben, nou ja sav sa ki ké rivé nou lè péyi-a ké endépandan : sé an réjim politik makout ki ké ni kisiswa parti-a ki pwan pouvwè-a...
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.