Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Aliwondaj liméwo 11 - Asi Chimen-Sòlèy : on lapli-zénital ka bay bal !

Aliwondaj liméwo 11 - Asi Chimen-Sòlèy : on lapli-zénital ka bay bal !

On tipawòl bòkaz ka di :

« Simétan ta, pasé janmé pa ! » ;

Onlo adan-nou ka viv tout vi a-yo san yo janmé byen konnèt kimoun yo yé toubonvré, ni menm sav ola yo yé asi latè.

Pou on moun sav kimoun i yé, i bizwen dabòpouyonn ( primo, d’abord) konnèt ola i yé.

Kontèl (ainsi) nou an Gwadloup, nou konnèt lilèt an-nou lasa ka touvé-y adan on bannzil ( archipel) yo ka kriyé Lakarayib. Sa toutmoun ka viv kotésit sav sa !

Bannzil-lasa ka touvé-y plasé ant Tropik Kansè pa anho é Lékwatè pa anba. Tropik Kaprikòn-la, li, ka touvé-y pa lòt koté ankò a Lékwatè. Tousa sé biten onlo moun sav !

Mé, sa désèten adan nou ka obliyé, sé vèglaj (apparence) a Chimen Solèy. Lè ou ka gadé jébésé ( le jeu, le mouvement apparent)  a Solèy -touléjou, ou ka vwè i pa ka janmé lévé ègzaktèman menm koté-la tout lanné-la. Déparfwa i dan’lnò (au nord) dòtparfwa i dan’lsid (au sud), kanmensi i toujou alèst (à l’est) lè i ka lévé. Kidonk, Solèy ka zenzolé (osciller) adan lanné-la ant Tropik Kansè dan’lnò é Tropik Kaprikòn dan’lsid. Lè i rivé asi T.Kansè  oliwon (autour, M) 21 jwen alamonté, i ka viré désann pou i ay jwenn T.Kaprikòn aladésann, alantou (autour, G)22 Désanm. Kivédi sòlèy-la ka pasé dé fwa an tèt-tèt syèl (zéntith)an-nou adan lanné-la ; sa yo ka kriyé Zénith[1] an fwansé-fwans.

Pou Gwadloup alamonté sé p’asi 4-5 mé, pou i ay jwenn T.Kansè. é aladésann sé p’asi 7-8 daou, lè i déviré pou i ay jwenn T.Kaprikòn.

Pou Matinik sé 3-4 jou avan Gwadloup lè solèy-la alamonté é 3-4 jou apré Gwadloup lè i aladésann.

Fo-nou byen konpwann solèy-la pa ka janmé pasé an mitan-mitan tèt-syèl a Léwòp é kidonk i pa ka janmé pasé an zénit a Lafwans. Sé pousa nou ka vwè maké adan liv jéografi pou timoun ka viv an Fwans : « le soleil est au sud à midi » kifèwvwè sa dwètèt pou sa osi yo kriyé lèsid a Lafwans « le midi ».

Sé météorolog-la konstaté souvantfwa, lè solèy-la ka pasé an zénit a syèl an-nou, ka tini adan sé jou-lasa on pakyé gwo manman lapli ( averse)  ka bat tòl-la, yo kriyé sé lapli-lasa : « pluies zénitales ».

Alòs, zòt  i ka viv kotésit, ès zòt konstaté an Gwadloup 7-8 dawout té ni onlo gwo-manman-lapli ?

E zòt i ka viv an Matinik ès zòt konstaté lapli té atè 10-11 dawou ?

Epi, dépi jòdi ola zòt apwann sa, avan twota baré-zòt, konmansé suiv chimen jébésé a  Konpè Jénéral Solèy. Apwann kitan i danlnò é kitan i danlsid.

Sa ké rédé-zòt sav ola zòt yé, ki plas an-zòt asi Latè, é kidonk sa ké rédé-zòt konnèt plibyen kimoun nou yé é arèsté pòté vès é kravat adan sé péyi an-nou la konsidiré nou té ké ka viv adan Léwòp toubonvré ( véritablement).

Kanta pou sav ola nou k’ay : sa sé onlòt bab ankò !




[1] Zénith : mot d’origine arabe signifiant le sommet de la tête.

 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.