Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

AN LAVI WOUCHACH ANLE KREYOL

Par Raphaël CONFIANT
AN LAVI WOUCHACH ANLE KREYOL

{Il y a deux ans était publié, sous la houlette de Robert Damoiseau et Raphaël Confiant, un ouvrage d’hommage au professeur Jean Bernabé, l’éminent créoliste et professeur d’université martiniquais : {« A l’arpenteur inspiré »,} éditions Ibis Rouge. Le texte ci-après présente à grands traits la carrière de J. Bernabé.}

----

Man pé palé di Jean Bernabé an manniè ki lib davwè, okontrè di sa anlo moun ka kwè, sé pa li ki wouvè chimen létid lang kréyol la ba mwen. Moun-lan ki fè sa-a sé misié Guy Hazaël-Massieux, an langis [[Linguiste.]] gwadloupéyen estwòdinè, ki té ka fè an montray[[ Cours.]] anlè kréyol atè linivèsité Aix-en-Provence éti man té étidian okoumansman sé lanné 1970 la. Man té koumansé matjé yonn-dé teks an kréyol, yonn-dé poem, ki man té ké pibliyé titak pli ta anlè tit Jou baré (1979) men ki man té ka difizé an manniè ronéotipé. Man montré G. Hazaël-Massieux sa ek i ba mwen anpil ankonfowtasion [[Encouragement.]] abo i pa té djè dakò épi kalté grafi-a man té ka sèvi nan lépok-tala. Epi an kanmarad guiyànè, ki té ka fè létid penti, José Legrand, man désidé difizé tou yonn-dé teks kréyol kon ta Gilbert Gratiant oben Marie-Thérèse Lung-Fou davwè man té ka touvé ki yo té two red pou trapé. Man ka chonjé man té ékri an gran-nonm Guiyàn, misié Lony, pou té mandé’y voyé ba mwen dènié ekzanplè Atipa, primié woman an kréyol ki Alfred Parépou té mété déwò an 1885 ek ki té disparet bon disparet. Jik la-Bibliyotek Nasional Pari, ou pa té pé jwenn li : fich liv-la té la men liv-la li-menm té pwan lavol. Jou-a man risivwè patjé rikoumandé-a ki té ni an ekzanplè orijinal Atipa-a adan’y lan, man kouri pòté’y La-Fak ba G. Hazaël-Massieux ek nou tou lé dé-a, nou rété estébékwé douvan sé paj liv-tala ki tout moun té ka chaché a, paj ki té vini jòn, ki té pres fennen, men éti ou té ka érisi li sé let-la toujou. Lamenm, man ronéotipé sé dé primié dékatman [[Chapitre.]] -an pou voyé yo ba kréyolis man té tann palé di yo ek sé kon sa man voyé an ekzanplè ba Jean Bernabé ki té ka ansénié adan « Sant Inivèsitè Fouyol », atè Gwadloup.

Sé kon sa nou antriprann koresponn épi kourilet [[Courrier.]] (pis an tan-tala, faks épi kouriel [[E-mail.]] pòkò té lanmod), nou koumansé konnet kò-nou ek aprésié kò-nou. Tout tan man rété Aix-en-Provence, man ékri Bernabé ek Bernabé ékri mwen san ki janmen nou té kontré, san ki man té konnet koulè fidji’y ni koulè lavwa’y davwè jounal, radio ek télé pòkò té ka palé di nou. Dayè, i pibliyé an poem ta mwen (épi désen José Legrand) adan primié limowo rèvi Espace Créole. Telman nou pa té konnet kò-nou bien, Bernabé fè an lérè : i matjé ki man té étidian…Montpellier. Konmva man té ka fè étid Sians Politik ek anglé, man pa té konnet an tjou-patat adan zafè langistik ek sé misié Guy Hazaël-Massieux primié, adan montray-li ki man suiv 3 lanné yonn dèyè lot, ki espitjé mwen sa sa yé an « fonem », sa sa yé « la double articulation » oben ankò sa sa lé di « diglosi ». Lè man fè tan rantré Matinik, pa koté 1976, man vini ka ansénié anglé adan an lékol sigondè ek man pa sav poutji men man pa pwan kontak lamenm épi Jean Bernabé. Man té endépandantis kou-koupé ek man koumansé milité adan Grif An Tè, primié jounal anni ki an kréyol ki paret atè lé Zantiy. Nou fè 52 limowo ant 1978 ek 1982. Kanmarad-mwen sé té dé militan kréyolis kon Serge Harpin, Marie-Denise Léotin, Georges-Henri Léotin oben Franck Zaïre, sé pa té dé langis pies toubannman. Sé kanmarad-tala pa té ni pies liennay [[Relation.]] épi moun ki té ka travay asou kréyol anlè kanpis Chelchè a menm si yo té ka rikonnet ki Bernabé ek sé kanmarad-li a té ka fè an travay ki sérié. Lè ou gadé, nou té ka touvé ki sé moun-tala té tibwen two fèmen adan lasians, ki yo pa té ka mennen travay-yo sifizanman andidan pep-la. Ba nou, sé pep-la ki té met-a-manyok lang kréyol-la ek sé bò’y, falé nou té alé pou té rivé trapé bon grenn kréyol-la. Sa vré ki larel-lidé [[Idéologie.]] nou té titak maois nan lépok-tala davwa nou té ka di fok pa « ba pep-la lapawol » men fok « sé pep-la ki pwan lapawol ». Ek sé anni ki adan lang-li, lang natif-natal li, fok i té fè’y, pa adan ta kolonizatè fwansé a. Man pa kwè man mété pié plis ki kat oben 5 fwa anlè kanpis Chelchè a ant 1979 ek 1982. Man pa kwè man palé plis ki sa épi Jean Bernabé ki man té ka jwenn délè adan dé konsit Débat ; [[colloque.]] asou kréyol. Liennay-nou té obidjoul men nou pa té ni pies pwojé woulé ansanm. Nou té ka konsivwè ki travay-la i té ka fè a adan linivèsité-a ek tala man té ka fè atravè Grif An Tè a té konplémantè men ki nou pa té bizwen maché bwaré a tout fos.

Sa ki konyen lespri-mwen plis lè man fè tan jwenn épi Jean Bernabé, sé modesti nonm-lan. Pou an boug ki té agréjé gramè ek doktè an langistik, an boug ki té jenn pasé sé lézot koleg-li a, man té ka touvé ki i pa té ka fè konparézon, i pa té ka fè ganm. Okoumansman, man jis pwan atitid-tala pou an atitid timid. I pa janmen chaché mété Grif An Tè anba lopsion’y abo i pa té dakò anlè larel-lidé nou ek i jis fè pwop jounal kréyol-li, Kabouya. Nou menm, nou adopté sistenm grafi a i té pwopozé a menm si nou té sav nou té ké ni bon difikilté pou vann jounal-nou an davwè, an tan-tala, moun pòkò té abitié épi grafi fonétik la. Kidonk sé lè Grif An Tè mò, lè lanné 1983 pwan ki, an mizi an mizi, man koumansé rapwoché kò-mwen di GEREC, krey-wouchach [[Groupe de recherches.]] anlè kréyol Bernabé té kréyé a dépi lè Fakilté dé Let la té Gwadloup. Man vini konnet Robert Fontes, Donald Colat-Jolivière ek Danick Zandronis ki sé dé Gwadloupéyen, Jean-Luc Bonniol ek Robert Damoiseau ki sé dé fwansé, ek, titak pli ta, Clairis-Gautier, Yona Jérome ek Marie-José Saint-Louis ki sé dé Matinitjez. Man té koumansé ka milité adan défans laliwonday [[Environnement.]] Matinik adan an krey-moun [[Association.]] yo ka kriyé ASSAUPAMAR [[ Association pour la protection de l’environnement de la Martinique.]] éti met-a-manyok li té Garcin Malsa, ki mè endépandantis Sentàn jòdi jou. Kivédi man té an militan politik toujou ek man té ka wè goumen an favè lang kréyol la kon an mòso adan gran goumen jénéral la nou té ka mennen an pou érisi kaskod [[Rompre.]] épi lopsionnay [[Domination.]] fwansé a. Adan menm balan-an, man kontinié piblié liv an kréyol kontel Jik dèyè do Bondié (1981), Bitako-a (1985) oben Kod Yanm (1986) alè pwa kò-mwen, san mandé pèsonn pies kalté model pal. Pou montré a ki pwen, Bernabé épi mwen nou pòkò té konplis, i matjé an kritik anlè Jik dèyè do Bondié adan limowo 2 Espace Créole ki té asé red ek ki fè mwen titak lapenn. I té ka touvé ki lang kréyol-mwen an té lou ek ki man pa té ka rivé raché kréyol-la adan migan oralité a i té ka benyen adan’y lan. Lè man ka viré li kritik-tala pliziè lanné apré, man blijé konstaté ki Bernabé té ni rézon : kritik-li a té jis. Ek sa ka ba mwen lokazion révélé an dézienm kalité lakay langis matinitjé-a, an kalité ki anlo moun pa konnet oben ka rifizé konnet : Bernabé sé an boug ki pli red épi moun i konnet, épi moun i ka aprésié ki épi moun ki pa kanmarad-li. Ek redté[[Dureté.]] -tala, sé pa an manniè pou’y montré ki i pli grangrek oben pli antèlijan ki pèsonn mé okontrè pou blijé moun-lan katjilé anlè kréyol an manniè ki siantifik. Twop moun nan lépok-tala, mwen primié douvan, té ka migannen [[Mêler.]] twop larel-lidé épi wouchach anlè kréyol. Jean Bernabé sé an boug ki ni an ekzijans siantifik ki wo toubannman men si i pa janmen chaché séré ki, dèyè zafè kréyol la, pa ni anni ki lasians, ni an goumen idéolojik tou. Sa i té ka di sé ki fok mennen djoubak [[Travail.]]siantifik la dabò ek gadé-wè sé laspé idéyolojik la apré ek man blijé rikonnet atjèman ki i té ni rézon.Sé pa koté 1984 man antré adan krey-wouchach GEREC la ek man vini -montray [[Chargé de cours.]] adan Fakilté dé Let Chelchè a toupannan man té ka kontinié ansénié anglé adan lisé-mwen. Ek sé an fwa man antré adan’y ki man pwan konsians di an lot kalité Bernabé : fos travay-li ek lespri vizionnè’y. Si ni an moun ki fenyan, sé pa Jean Bernabé ! Okontrè di anlo inivèsité ki ka kontanté kò-yo di viv anlè an tez éti yo pasé lè yo té ni 25 an oben 30 anlè tet-yo ek ki tout lèrestan kariè-yo ka jakoté sé menm bagay-la, i té ka kontinié woulé red adan larel-wouchach [[Champ de recherches.]] li ek sé konsa i mété doubout 4 rèvi :

_ ESPACE CREOLE : an rèvi langistik pou étidié lang ek kilti kréyol la.

_ MOFWAZ : an rèvi pédagojik pou difizé bò sé enstititè-a ek sé pwofésè lékol sigondè a finaldikont sé wouchach [[Résultat.]] GEREC-la.

_ TEXTES-ETUDES ET DOCUMENTS : an rèvi litérati pou katjilé anlè litérati antiyez la.

_ KABOUYA : an rèvi ki té matjé enki an kréyol pou vréyé douvan an kréyol nef, an kréyol matjé.

Mennen tou sa pres li yonn, pa té rédi chez bò tab ba Bernabé men nonm-lan té ni an lénerji ki té ka ba tout moun lafos alantou’y ek adan dis primié lanné lekzistans GEREC, nou pé di ki krey-wouchach la kraché-difé. Sé poutji, lè jounal fwansé Le Point fè an artik, an 1985, asou sé 20 jenn inivèsitè fwansé-a ki té pli briyan an, ki té ni plis divini douvan yo, enben sel inivèsitè antiyé yo ritienn sé té Jean Bernabé. Men man pòkò djè palé asou lespri vizionnè nonm-lan ek 25 lanné apré, lespri-tala ka konyen lespri-mwen plis ankò. Poutji ? Sé davwè Jean Bernabé toujou pansé ki divini a lang ek kilti kréyol la ka pasé atravè lékol-la, ki aprézan, konmva transmision nennenn [[Transmission maternelle.]] lan pa ka djè fet ankò, fok sé lékol ki viré pwan sèbi-a osnon lang-lan ké disparet net-é-pwop. Sé poutji an lanné 1982, i mété doubout Linivèsité livènay [[Université d’été créole.]]kréyol anlè kanpis Chèlchè éti i sanblé met-lékol matinitjé, gwadloupéyen ek guiyanè pou ba yo an fòmasion asou langistik, litérati, antwopoloji ek listwè kréyol. Sé la dé Guiyanè kon Christiane Taubira, Emmanuella Rattier, Aline Chanol oben dé Matinitjé kon Nicole Rémion ek Marcel Lebielle trapé yonn-dé zouti ki pèmet yo ay pli douvan adan katjilasion [[Réflexion.-]]yo. Apré étap-tala, Jean Bernabé désidé kréyé an diplom linivèsité an kréyol éti non’y sé D.U.L.C.C (Diplôme universitaires de Langues et Cultures Créoles) ki vini apré D.U.L.C.R. (Diplôme universitaire de langues et cultures régionales). Laplipa adan primié jénérasion étidian D.U.L.C.R, sé té moun ki té fè « Linivèsité livènay kréyol » kivédi dé moun ki té za ka fè lékol ; délè dé moun ki té ja ni an lisans, an métriz oben an CAPES adan an lot matiè. Sa ki té pli fèo épi diplom-tala, sé ki non selman i té ka woulé anlè sé 3 kanpis Linivèsité lé Zantiy ek la Guiyàn men Sent-Lisi ek Dominik tou. Sé primié diplom toutwonlatè [[International.]] Linivèsité lé Zantiy ek la Guiyàn mété doubout ek diplom-tala diré 5 lanné ek fòmé apochan [[A peu près.]]30 moun adan sé dé zil anglo-kréyolopal [[Anglo-créolophone.]] la. Sa ka montré ki Jean Bernabé pa té ka konsivwè kréyol-la adan an larel lonbrikè [[Nombriliste.]] men okontrè adan an larel ki wouvè asou tout sé péyi kréyolopal la Karayib la. Ba’y, fok nou té rivé bwaré an mizi an mizi sé diféran kréyol-la pou rivé konstwi an gran lang kréyol matjé ki nou té ké sèvi dépi Ayiti pou rivé jik an Guiyàn. Mété étidian pliziè péyi kréyolopal ka travay anlè sé menm sijé-a té an prèmié balan adan direksion-tala. Apré « Linivèsité Livènay kréyol », apré « D.U.L.C.R. », Jean Bernabé désidé vansé pli douvan ankò lè zot wè sé lanné 90-la pwan : i goumen pou trapé an lisans ek an métriz kréyol. Goumen-tala té red davwè té ni anlo moun, adan linivèsité lé Zantiy ek la Guiyàn, ki pa té ka wè nésésité mété kalté diplom-tala doubout. Dé sèten adan yo té ka di ki sé étidian-an pa té ké ni pies débouché ; dot té ka di olié kréyé an diplom ba kréyol, poutji pa mété montray kréyol adan lisans Let Modèn. Bernabé pa ladjé mòdan douvan sé alvèsè-tala ek i érisi fè pwojé’y la wè jou.

{{Raphaël CONFIANT}}

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.