Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

An pep ki nan labim-solo

An pep ki nan labim-solo

   Sa ka fè pasé swasant lanné, sé gwo-mòdan l'Ewop ek lé Zéta-Zini té désidé fouté an pep antiè déwò di lakay-li. Pep-tala, non'y sé Palestinien. An laplas-li, yo fè vini siwawa moun tout koté asou latè, ki la Risi, ki la Fwans, ki l'Arjantin, ki l'Itali, ki l'Anglitè jik l'Etiopi. Kidonk moun-vini, moun-andéwò ki pwan plas sé natif-natal la kivédi sé Palestinien-an. Ki vòlè tè sé Palestinien-an. Epi yo mété doubout an léta artifisiel yo kriyé "Izrayel".

   Dépi jou-tala, lanné-tala pito (1948), laplipa Palestinien ka sirviv ki adan dé kan ki yo mété adan sé péyi-a lavwézinay la (Liban, Jòdani, Siri kisasayésa...) oben asou sé ti pich tè-a yo rivé gadé anba lanmen-yo a : Sisjòdani ek Gaza.
   Sé ti pich tè-tala pa ni pies dwa, pies posibilité défann kò-yo, dévlopé kò-yo. Yo toupòtré sé "bantoustan" l'Afrik-di-Sid la nan lépok Laparted. Dayè, sé pou sa Nelson Mandela té ni labitid di Neg sid-afritjen : "Toulitan pep palestinien-an pé ké lib, nou-menm pé ké jenmen toutafetman lib non pli". Douvan vakabonnajri-tala, sé gwo-bidim péyi-a toujou opozé sé péyi li-sid la voté rézolision pou blijé sé Izrayélien-an rimet sé Palestinien-an an mòso adan tè-a yo vòlè-a. Sa vré ki ni 244 rézolision ka kondané Izrayel, mé sé pou zafè salopté ek violans i fè adan sé téritwè-a i ka otjipé a, pa pou fòsé'y fè mach ariè adan kolonizasion-an. Davwè kolonizasion-an pa jen sispann dépi 1948. Jou apré jou, simenn apré simenn, mwa apré mwa, lanné apré lanné, Izrayel ka pongnen ekta tè pa ekta tè, ka ronyen dènié ti kras tè sé Palestinien-an rété a. Ek pèsonn atè l'Ewop el lé Zéta-Zini pa ka di hak !
   Kantapou atak Izrayel ka fè kont Sisjòdani ek Gaza, atak ki ka fè etséréra moun ki blésé ek moun-mò (ek ni anlo timanmay anpami yo), pa menm palé ! Bouch tout moun koud bon koud. Kantapou kantité prizonnié palestinien ki ni adan lajol Izrayel (jik jenn manmay), pa menm palé ! Men lè an bonm pété an djel Izrayel, l'Ewop oben lé Zéta-Zini, yo ka djélé anmwé. Fok wè manniè sé met-a-manyok sé gran péyi a ka kondané vitman-présé sa yo ka kriyé "atanta". 
   Sof ki pli gwo atanta-a, sé zafè an 1948, yo fouté pep palestinien-an déwò di lakay-li. Ek mi jòdi-jou, la Fwans, sé isalop sosialis fwansé a, ka vini prézanté an plan pou fè lapé ant Péalestinien ek Izrayélien dapré yo. An plan ki pa ka rikonnet zafè Palestinien ka mandé déviré lakay-yo, la yo né, la yo lévé, la zanset-yo viv dépi siek épi siek.
   Kifè jòdi-jou, Palestinien sé an pep ki adan labim-solo...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages