Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Annou sispann dépotjolé sé betlong-nou an !

Annou sispann dépotjolé sé betlong-nou an !

   Sel koté adan bannzil karayib-la éti ni betlong-nou an, tala yo ka kriyé an fwansé "trigonocéphale" la, sé lakay-nou, atè Matinik. Ni dot kalté betlong adan sé lézot zil-la men laplipa adan yo pa ni vlen (venin/venom) ki pé tjwé an moun.

   Nou té ni an déziem model betlong ki, tala, pa té danjéré pies : "koures" ki té non'y. Sa té an plézi wè'y ka janbé blo lariviè, tet-li wosé ek latjé'y ka tounen-viré kontel an ranm. Malérezman, disparet pwan koures palakoz (à cause de/because) lo pestisid-la sé plantè bannann lan ka dévidé anlè tè-yo.

   Es sel model betlong lan nou rété a ké disparet tou ?

   Li, i pa pè pestisid asiparé. Sé nonm i pè, nonm ki toujou ni an koutla nan lanmen-yo. Nonm ki fiè montré moun ki manniè yo ni tjè lè yo ka brandi yonn yo fini dépotjolé (détruire/to destroy). Sa vré fok ou ni tjè pou goumen épi an betlong. Sa vré ki betlong-nou an danjéré kité danjéré ka alé lè ou wè i fè tan pitjé'w ek yo pa chayé'w alé lamenm adan an lopital pou pwan an pitji. Sa vré ki épi zafè nou ka koupé piébwa toupatou, téritwè sé betlong-lan ka ritrési anmizi-anmizi ek yo blijé désann jik nan bouk ek menm, délè, jik an vil.

   Tou sa vré !

   Men es sé an rézon pou fini épi ras tout betlong ki ni Matinik ? Davwè fok nou sav an bagay : betlong-nou an pa ka janmen atatjé moun. I pé viv bò'w, adan jaden'w, anba planché kay-ou, lanné épi lanné san ki i janmen menm fè wol varé'w. Sé anni lè ou wè ou terbolizé'y (déranger/ to trouble), i ka vini méchan ek i ka volé anlè'w. Dayè, anni gadé konba manglous épi sèpan ki yo ka òganizé adan lafet patwonal. Abo (bien que/although) kaj-la sé dé zannimo-a adan'y lan piti ek étwet, fok yo konyen sèpan-an konmen fwa épi an golet pou blijé'y atatjé manglous-la. Ek menm lè zot wè yo ka tjoké'y, betlong-lan pé rété etsétéra tan san réyaji.

   Wi, betlong-nou an danjéré ! Wi, i kapab pété fil tjè an moun épi an sel `kpout pitjé ! Men nou menm-lan, annou sispann dérayé téritwè'y san-manman kon nou ka fè a dépi pasé 30 lanné. Téritwè'y sé danbwa (forêt/forest) ek lè nou ka koupé tout danbwa ki ni, betlong-lan blijé désann bò lakay-nou...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.