Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Lang kréol Larényon

BANN PROMYE TEKS KREOL

http://lang-kreol-larenyon.over-blog.com
BANN PROMYE TEKS KREOL

1724 : Promyé tèsks la ékri an kréol sé in témoiniaz Marie dann tribinal. El lété kondané po krim maronaz. Lèrk èl té èsplik bann ziz, lo gréfé Joseph de Guinée la transki « Moin la parti, parce que Alexis, l’homme de jardin l’était qui fait a moin trop l’amour »

1828 : Promié prodiksion tèks litérèr ansanm Louis Hery. Anparmi « Fables créoles dédiées aux dames de l’île Bourbon », néna « La fourmi ansanm li grélé ».

Anfinnkont, lidé té sort ansanm F. Christian dopi 1820 « La chute d’Icare » « Moi dir Z’histoir !

N’avait in fois,

(Sa li cont’grand’mond’ l’autrefois)

z’ouvrier l’appell Dédèle… »

1842 : Labé Le Goux lavé mèt anplas in liv katéchis « Le petit catéchisme du Saint Esprit » « navé in poinnvizé évanzéliz bann koloni pli fasilman. Gouvèrnnman la kal lédision akoz té ékri an kréol.

1866 : Labé Puren i rod mèt lèr konsepsion Bondié an kréol. Sé bonome Albert la transki dann lang kréol lo « Bulle ineffabilis »

« Tout ça qu’la fait z’histoire, la touzours y soin dans zot livre ça qu’la écrit pour

1882 : Lèrk li rakont son tournéviré dann koloni. Auguste Billiard i ékri inndé morso an kréol dan son liv « N’en a pieds de tabac ; moi y faits une deux, trois carottes, et puis moi porte vendre à la ferme que le diable emporte, et puis achète toile bleue pour faire z’abits à moi ? N’en a aussi deux cochons. »

1882 : Promié kou na in lékrivin i fé manièr ékri pli loin fransé posib. Emile Trouette i ékri dan « Le conte du chat botté » la sort dann « Revue de Linguistique et philologie comparée ».

Bounou foua bounou foua, lavé ène vié boulanc qu’lavé touroua zenfants. Li l’avé ène in moulin, ène bouriquou, avec qué éné çatta. Ene zourou, ça vié bounhoumou là y gaigna èn garand maladou pou li a môro même. Ali appèle soun touroua zenfants. Quand zauto vini, ali di coumou ça : Mou zenfants, avlà moin pou môro talhère. N’a pas la peine zauto y appelè zavocats pou fé paritaza, moin meme y fé. Toué Paulo, à cause plié vié, moa doune à toué moun moulin, toué Batissi, moua doune à toué mon bouriquou, toué Zozéfine, qui pili pitit, moa doune moun çatta.

1884 : Dann zournal « Le sport colonial », Célimène i tourn in ziz an bourik èk lékritir in santé »

{« Na na figuire comme bébète,

Na na le quer comme galet,

Na na la langue comme zandouillette,

Na na li dents comme foursettes,

Na na tas contes comme gazette,

Toujours il est dans la guinguette,

En goguette… et en goguette

Ah ! Ah ! Ah !

Ah ! Ah ! Ah !

Ah ! Ah ! Ah !

Cer ami langaze qui causez } »

1885 : Hugo Schuschardt, profésèr liniversité Graz dan Lotris i vien mèt son grinsèl dan nout batay linguistik lang Kréol. Li travay an distans ansanm Volcy Focard, Emile Trouette, Auguste Vinson ansanm lézot zintélèktiel dann tan-la. Zékrivèr i anvoy tèks kréol pou li. Epila li té done son poinnvizé dési tourné lang kréol. Promié kou i rod galiz in somin lingistik kréol.

1889 : Lékritirsirandane ansanm Pooka

1828 : Georges Fourcade i fé kréol dann milié gro blan.

{« Vi souviens Nénère adoré,

Le pt’it bouquet, que vous l’a donne à moin,

Nana longtemps que li lé fané,

Vi souviens bien, com’ça l’est loin

Petit fleurs fannées,

Petit fleurs aimées,

Di amoin toujours,

Couc’ c’est l’amour ? } »

1962 : Promié fonnkèr politik dan nout péi la sort dann ‘’Rideau de Cannes’’

«{ Dan nout pays

Na dé trois boug

Zot té ki aime la vie

Zot lé mor

Rod pa ki

La tié azot

François COUPOU

Dann caniveau

Banna la tié a té

Soundarom

Eliard LAUDE

Zot tout lé mor } »

1963 : Promié kou groupaz dalon la rod done inn striktir lang kréol « Un peu de créole » lavé sort dann N°2 ‘’Rideau de Cannnes’’

1969 : Promié liv Fonn’ker la sorti : Sat Jean Albany

{« In femm’ mascarin

ça na ‘l’ goût longose

Un femm’ mascarin

Ça na ‘l’ goût jam’rose

Un femm’ mascarin

Ça l’est des fois margozes

Un femm’ mascarin

Comm’ des fois tamarins } »

1970 : Promié liv zidé dési lédikasion lékol ansanm groupaz Sarcemate. « Tan pire valé sare blizé monte inne lang toute de moun i sézi, dépi zélève lékole ziska banna granmmoune. Koméla sak banne zanfan i apranne lékole la pa kui sare plimé yère tilize langaze noute monmon la monte anou kan nou lété pti. Na pranne nout lang danne lékole maternèle komme danne lékole plisse sipèrière.

In pé i di poukoué pa tilize dé lang an minmetan, poukoué pa fé sak nana i apèle bilinguisse, poukoué pa monte ansanm, langaz fransé èke kréol ?

Fransé li sare in lang noblèsse, kréol li va sèrve pou arive sanme fransé-la pli fasileman.

Sak i di sa i obli varive in zour ou sak va mépriz noute lang”

1972 : Promié travay leksik : Rémi NATIVEL « Le Lexique de La Réunion »

1977 : Promié Listoir ékri an kréol Christian, Kristian, Listoir Kristian, édision « Maspéro » Piblikasion « Lékritir 77 » Promié groupaz pou désid in lortograf kréol, galizé in somin dann lang kréol.

1978 : Groupaz Ziskakan, troup Flanbwayan : Langazman mizikal èk kiltirèl.

1982 : La lang kréol dann média la troup Flanbwayan la mèt anplas in Radio kiltirèl.

1983 : Promié diksionèr Linivèrsité Larénion i sort. Baggionni èk son bann zétidian la ali an W, Y.

1985 : « Syntaxe du créole Réunionnais », Ginette Ramsamy.

1987 : Promié diksionèr Kréol-Français, Alain Armand

1996 : Lansman lo program L.C.R (Langue Culture Régionale) dann lékol

1998 : « L’institut de Linguistique et d’Antropologie » Krée lané 1977, i amar ansanm « la Faculté des lettres et sciences humaines » Zordi lané 2000, an li minm li sé in santr ousa i fé kour, rosèrs, zétid si la lang kréol rénioné. Sé in départman zétid parliminm.

1999 : Promié kou, in rovi kiltirèl litérèr i fé rienk an kréol. Nout Lang, magazine pou mèt an lord la lang kréol Larénion i travay po laranzman èk lékipman la lang. {{Po konèt : (magazine Nout Lang fine tak baro la vi a lierk zordi an 2009).}}

2000 : Gouvèrnman fransé i aprouv la Loi Deixone. Lo diksionèr ortografik Franswa Sintomèr i sort « Wopé Zangoun », lo promié livré lékol i sort, sé Roger Théodora la fé ali. Bann militan la lang i mèt anplas lo « Tangol » Gran Konsèy po la lang kréol Larénion. Sinonsa i giny zané 1996 ziska 2000, té bouyone dann milié la kiltir rénioné.

2009 ziska 2012 : La lang kréol i kontinié navigé, kiswa èk zasosiasion kiltirèl é militan kisoi si térin ou lo web…

{{Fo pa oubliyé ant tout sé bann lané là, néna dot domoun la kontinyé sobat kiswa dann la limyèr é dann fénwar po tyinbo èk la lang kréol, kiswa liv, lamizik, zournal, magazine é dot ankor…}}

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages