Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Bel chivé pa lé di lespri

Bel chivé pa lé di lespri

   Ni an ti-pawol (proverbe) kréyol ki ka di kon sa : "Bel fwansé pa lé di lespri". Kivédi  (c'est-à-dire/that is to say), sé pa davwè ou sa mété bel fwansé kravaté-lennté déwò ki ou entèlijan. Enben, nou pé sèvi menm ti-pawol tala pou an jenn madanm dépité ki fini éli adan Lasanblé Nasional fwansé éti tit-li (nom/name) sé Laetitia AVIA. Manzel manb parti met-a-manyok (président) la Fwans, misié Emmanuel MACRON, "EN MARCHE", an parti ki anni fè an bawouf (razzia/raid) anlè sé dènié éleksion pou dépité ki fet mwa pasé a. Malè pou'y, L. AVIA touvé kò'y pri adan an bel bab épi an chofè taksi lot jou-a, silon sa lapres di, pis tou lé dé-a, ki dépité-a ki chofè taksi a, ritouvé kò-yo adan an konmisaria. Manblo (policier/policeman) té blijé mété an milié adan ladjè-tala, mé chak yonn pòté plent : AVIA pòté plent kont chofè taksi a pou "sékestrasion" ; kantapou chofè-a li-menm, i pòté plent pou "kou épi bles" pis asiparé manzel mòdé'y nan zépol.

   Sa ki pasé ekzaktiman ?

   Toujou silon sa lapres rapòté, lè AVIA rivé la i té ka alé a, i lonjé kat blé'y ba chofè-a, men aparey kat blé misié touvé i té an pann. Kifè misié pwopozé'y mennen'y ora (près de/near) an distribitè lajan pou manzel pwan lajan kous-la ki dayè pa té sitelman wo kon sa : 12 éwo. Asiparé dépité-a rifizé ek sé a lè-tala ladjè-a pété bon pété. Ki moun pou kwè ? Chofè-a oben dépité-a ? Silon dépité-a, chofè-a rifizé rété kivédi i kontinié woulé tandiski silon chofè-a, manzel mòdé'y nan zépol. Sel bagay ki sèten sé ki zépol boug-la ni mak dan manzel anlè'y !

   Tout lo sik-tala pou anni (seulement/only) 12 éwo ! Ebé-ébé, fout dépité "EN MARCHE" piétè (radin/ tightfisted) an kò-yo ! Epi lè ou wè ou sé an dépité, an jenn dépité an plis, an fanm an plis, an Nègres an plis, fok respekté kò'w tibwen pis ou plis ki sav moun ka véyé'w. Tout lo bann rasis-la ki an Fwans lan ka véyé chak pawol-ou, chak jes-ou ek lèmwenn ti kouyonnad ou sé fè, yo ka pété fwa'w. Sispann fè nou wont titak, ébé Bondié ! Epi kon ti pawol-la ka di, ti pawol ki nou mofwazé (transformer/to change) :

   "Bel chivé pa lé di lespri" !...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.