Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

CHINWA l’AFRIK DI SID MANDÉ VINI NÈG !

CHINWA l’AFRIK DI SID MANDÉ VINI NÈG !

Sé dépi lanné 2.000 an asosiyasion Chinwa l’Afrik di Sid té ka goumen pou
sa obtienn estati « Neg ». Lè yo wè yo pa ka obtienn satisfaksion, yo mété gouvelman péyi a douvan tribinal ek sé jou-tala, yo fini pa genyen. Sa pé paret tibwen dwol ki Chinwa mandé ki yo klasé yo kon « Neg », men fok sav ki adan nouvo réjim sid-afritjen an, tala ki suiv réjim l’Aparted la, 3 katégori moun obtienn mizi espésial pou fè yo vansé andidan sosiété-a :
. Neg
. Métis (milat, chaben, bata-zendien, bata-chinwa kisasayésa…)
. Zendien
Sa ki sé mizi espésial tala ? Sé mizi ki ka pèmet, kontel, sé moun-tala achté « aksion » adan gwo sosiété a an pri ki pli ba ki pri marché-a. Sé ankò posibilité yo ni di trapé bon pos adan ki ladministrasion ki gwo sosiété.
Dot mizi ankò ka prévwè ki yich-yo pé antré linivèsité san péyé menm wotè lajan ki Blan. Politik-tala, sé sa Méritjen ka kriyé « affirmative action » ek sé « Fwansé-a « discrimination positive ».
Enben, ayen pa té prévwè ba sé Chinwa l’Afrik di Sid la. Fok sav ki magré yo pa anpil moun (10.000 asou an popilasion 47 million), Chinwa rivé an péyi-a dépi lanné 1670 pou sèvi travayè ba sé kolon olandé a (sa yo ka kriyé « les Boers »). Kon nou sav, primié Niopen ( = éwopéyen) ki kolonizé l’Afrik di Sid, sé Olandé. Anglé débatjé titak pli ta.

An dézienm konvwa Chinwa rivé nan finisman 19è siek-la, lè zot vwè yo dékouvè lò an Afrik di Sid. Yo té vini pou fè minè. Dépi avan sistenm l’Aparted la, sé Chinwa té ja ka sibi diskriminasion ek an tan l’Aparted, sistenm rasis la té klasé yo kon « métis ».
An tan–tala, an métis pa té ni menm dwa ki Blan, i pa té pé manjé adan menm restoran, monté adan menm lotobis, voyé yich-li adan menm lékol ki Blan. Mé sé vré tou ki métis té ka pwan mwens fè ki Neg.
Lè zot wè l’Aparted kalpaté ek Mandela pwan pouvwè-a, nouvo réjim-la enki bliyé sé Chinwa-a net-é-pwop.
Sé Chinwa-a ritouvé kò-yo san pies pozision adan nouvo sosiété-a. Yo pa té klasé ni « métis » ni « Chinwa » ni « Blan » ek bagay-tala té ka pozé yo anpil poblem. Soutou yo pa té pé bénéfisié an pies kalté manniè di sé mizi espésial la gouvelman-an té mété déwò pou pèmet Neg, métis ek Zendien ratrapé nivo rékolonmik sé Blan-an.

Atjelman, apré jijman-an ki sòti paret la, Chinwa klasé « Neg » kon yo té mandé a. Sé pétet prenmié fwa adan listwa an krey-moun ki pa ni lapo nwè ek chivé grennen ka mandé pou yo mété yo adan katégori « Neg ». Bagay-tala ka démontré nou tou ki zafè klasé moun silon ras, sé an fouti kouyonnad ! An tan a l’Aparted, annou chonjé ki sé Blan-a té ka klasé sé Japoné-a kon… « Blanc d’honneur ».

Ek poutji ? Davwa Japon sé 2è mapipi rékolonmik asou latè ek réjim l’Aparted la té blijé établi liannaj èvè’y.
Antouka, atè lakay-nou, o Zantiy, lontan « Chinwa sé Neg » ! Ki Matinik ki Trinidad ki Janmayik, Chinwa ka viv ekzaktiman kon Neg dépi etsétéra tan.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.