Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

CTM : Lang kréyol la rété pou lapléré

Jean-Laurent ALCIDE
CTM : Lang kréyol la rété pou lapléré

   Ni an ti esprésion gran-lamatè mwen, ki monté nan Galilé lè zot wè i trapé 99 lanné anlè tet-li, té enmen di : "rété pou lapléré". Lè man té jenn tibray, man pa té ka konpwann sa sa té lé di, men anmizi-anmizi man vini gran, man dékouvè belté esprésion-tala. Lè ou ka transbòdé'y an lang fwansé a, i pa bidjoul kon sa : "laisser pour compte".

   Enben, lè man asisté sérémonni envestiti nouvo kolektivité a latélé, vandrédi 18 désanm ki fini pasé a, sé esprésion-tala ki kouri-vini nan lespri-mwen lamenm. Ki manniè an jou ki té fò kon sa, an jou ki té si pòtalan pou divini péyi-a ek ba pep-nou, ki manniè lang-nou, lang kréyol la rété déwò konsidiré tjek vié bagay malpwop ?
   Pa ni yonn adan lasanblé-a, ki dwet ki goch, ki an mitan, ki endépandantis, ki otonomis, ki sa yo yé a, ki pwononsé yon sel ti fraz adan sa gran-lamatè mwen té enmen kriyé tou : "zépon natirel nou". Sa fè tjè-mwen plis lapenn ankò lè man dékouvè, latélé toujou, ki menm jou-a, atè la Kows, pou menm sérémonni envestiti-a, sé 2 prézidan péyi-a, TALAMONI pou lasanblé ek SIMEONI pou ekzékitif-la, fè plodari yo an lang kows. Politisien fwansé wouklé, yo vréyé labou, yo voyé kò-yo monté, men sé éli kows-la té bien sanfoutépanmal. Yo ka défann lang-yo davwa an lang sé larel-do, an lang sé poto-mitan kilti ek édansité an pep. Sé tout !
   Sa ki pasé atè la-Réjion Matinik jou envestiti a ka montré ki manniè nou vini asimilé san menm nou rann kò nou kont di sa. Ki manniè nou vini fwansé adan tout kò-nou, tout lachè-nou, tout lanmwel zo nou abo nou ka voyé douvan gran fraz nasionalis oben révolisionnè. Nou vini dé Fwansé nwè san menm nou sav !

   Kidonk an ti kèsion (oben an gwo kèsion, si zot simié) ka tijé nan lespri-mwen : a ki sa sa ka sèvi goumen ba lendépandans Matinik si zot wè nou za vini fwansé ?

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.