Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

DANIEL BOUKMAN PUBLIE "PA BLIYE SONJE SEPTANM 1870"

DANIEL BOUKMAN PUBLIE "PA BLIYE SONJE SEPTANM 1870"

  L’Harmattan vient de publier Pa bliyé sonjé Septanm 1870 de Daniel KOUMAN en créole martiniquais avec traduction en français, anglais, espagnol.  En voici l’avant-propos et des extraits de cette chronique à deux voix écrite pour commémorer le 150 ème anniversaire de L’INSURECTION DE SEPTEMBRE 1870.

***

 

Pawol-douvan

 

Ni san senkant lanné di sa, septanm 1870, an bidim gawoulé limen an gran difé nan lisid Matinik. Pannan anchay tan, nou rété la san janmen sav potalans moman tan tala potomitan liswtè péyi-nou. Erez di bonè dives matjè-pawol raché sé mové zeb-la ki té ka toufé jaden mémwè-nou.

 

Pa bliyé sonjé septanm 1870, pawol-tala pa la pou pòté pies lenfòmasion ki nef : lanmes-la za dit ! Pawol-matjé tala, sé kontel an ti tras ou pé pran pou rivé anlè an lot chimen, chimen-an ki pou mennen nou pli lwen pli lwen anlè gran chimen lakonésans ola nou sòti, ola nou ka alé…

 

Pa bliyé sonjé septanm 1870 matjé nan sé dives lanng-lan yo ka palé nan bannzil Lakarayib la : kréyol matinitjé, fransé, anglé, pangno3, an manniè pou ouvè an bel lawonn ansanm ansanm.

 

***

 

An son kòn lanbi long

Met a pawol 1

Mésiézèdanm, pa konté anlè nou pou ouvè lawonn pawol-la épi an yékrik yékrak.

Met a pawol 2

Oswè-a, nou pa la pou tiré kont.

Met a pawol 1

Nou la pou gloriyé an vayantiz an tan lontan 

Met a pawol 2

An vayantiz an sel silans toulong opozé nou sonjé.

an son kòn lanbi

Met a pawol 2

Listwè péyi-nou, sé kontel an laposésion flanbo anba jouk lestravay zanset-nou limen.

Met a pawol 1

San-yo koulé, koulé-wouzé jaden Libèté

Met a pawol 2

Mé jaden Libèté lontan rété bwareng

Met a pawol 1

Bwareng jik jou...

an kout tanbou blip

Sè dé met a pawol la

22 Mé !

Met a pawol 1

22 Mé 1848, zanset-nou kasé kod janbé pak.

Met a pawol 2

Jaden Libèté ba flè

Met a pawol 1

Mé avan menm flè pòté fwi

Met a pawol 2

Flè fennen.

 

an tanbi woukoum

Met a pawol 1

Désanm 1851, atè Lafwans, Louis-Napoléon Bonaparte chalviré Larépiblik ek mété doubout le Second Empire.

an lanmizik vals viénwas

Met a pawol 2

Matinik, sé bétjé-a ki mété lanmen anlè tè péyi-a, yo tounen chien ki manjé djep.

Met a pawol 1

Pou fòsé sé esklav-la ki té pété chenn-yo, pou fòsé yo viré djoubaké anlè bitasion bétjé, lè 13 févriyé 1852, gouvènè Matinik anni dékrété fok neg, ki yo lé ki yo pa lé, rété saklé, koupé, maré, chayé kann, kann ba bétjé.

an woulé tanbou…  an vwa an déwò

Avis à la population. A partir de 12 ans, tout individu - homme, femme - doit posséder un livret précisant son identité, son domicile, son signalement, ses déplacements ! Chaque livret devra être signé par le maire de la commune.

Met a pawol 1

Epi, si ou pa ni livré’w, lalwa ka déklaré ou sé an vakabon ek pinision an kò’w : kontravansion, lajol, oblijé travay... Dépi ou ni pasé 16 lanné laj, ou pou péyé an lenpo wotè 5 jou salè’w.

Met a pawol 2

Dépi 1853 rivé 1883, Léta fransé chayé Matinik an boul moun péyi Lend, péyi Lachin, péyi Lafrik... Yo fè yo siyen kontra lapenn pa vo, an mannev pou yo pété dézod épi sé ouvriyé agrikol la ki té fini sòti anba lestravay.

Met a pawol 1

An menm tan-an, gras a sé primié lizin nef la, lajan bétjé wosé wo.

Met a pawol 2

E sé konsa, 22 lanné apré lesklavaj bout, an lot model anba jouk wè jou.

(...)

19 février. Léopold Lubin, an jenn kiltivatè ka pati Laviè-Pilot jwenn papa’y ki ka travay anlè an chantié o Maren. Anlè chimen’y, bò labitasion Gran Fon, i ka kwazé Pellet de Lautrec, an bétjé Matinik, épi an bétjé Fwans, Augier de Maintenon, ki fini débatjé Matinik. Chimen-an twop étwet pou pèmet pasaj twa kavalié. Konparézon kon pa ni, Augier de Maintenon ka ekzijé Lubin bay lè pou i pasé an primié. Lubin rifizé. Augier de Maintenon viré di Lubin sòti la. Lubin viré di non. Bétjé Fwans la ralé Lubin ki tonbé atè ek wach wacha ! anlè Lubin.

 

Met a pawol 1

Lubin pa pran’y pies ; i alé Maren wè tribinal pou i trapé réparasion. Tribinal rété soud. Lè 25 avril, Lubin viré o Maren, i véyé Augier de Maintenon épi wach wacha ! Alé-a té taw ! viré-a i tamwen !

Met a pawol 2

19 out. Davwè an neg té lévé lanmen anlè an Blan, tribinal Fodfwans kondané Lubin : 5 lanné lajol épi 1500 francs dommages et intérêts... Méchansté-tala fè pep Laviè-Pilot lévé mouch wouj.

(...)

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages