Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Dépi sé pa drapo Lot-la nou ka gloriyé...

Dépi sé pa drapo Lot-la nou ka gloriyé...

   MONTRAY KREYOL za matjé'y ek ka viré matjé'y : drapo wouj-vè-nwè a, sé li ki drapo-nou. Sé li éti zanset-nou vréyé douvan adan Gawoulé Li-Sid Matinik la nan mwa septanm 1870. Sé li ki sé manmay l'OJAM la ripwan nan lanné 1958 ek apré sa, pliziè mouvman endépandantis ek ékolojis.

    Nou pé ké bokanté larel : nou pou wouj-vè-nè a orakou.

   Men, nou pa dakò pies toubannman épi vakabonnajri dé sèten moun ka fè kont drapo-kòn lanbi a. Poutji ? Pou pliziè rézon : dabò-pou-yonn, afos fè sik, jiré moun asou Fesbouk, brilé drapo tala, san janmen menyen drapo la Fwans lan ek ta l'Ewop la, popilasion-an ké fini pa adopté drapo-kòn lanbi a. Annnou sispann fè konsidiré nou pa sav ki majorité moun kont lendépandans abo yo ka voté ba endépandantis dépi pasé 40 lanné ! An tet sé moun-tala, malérezman, drapo wouj-vè-nwè a sé pa drapo Matinik, sé drapo...lendépandans.

    Kidonk nou pa dakò épi konpowtasion makout sé moun-lan ki ka brilé drapo-kòn lanbi a !

    Nou pé ké janmwen dakò épi yo.

    Poutji ? Sé davwè dépi sé pa drapo Lot-la, dépi sé pa drapo blé-blan-wouj la foutbalè-nou, baskétè-nou, najè-nou kisasayésa...ka brandi, nou dakò ! Lè Matinik ké vini an péyi endépandan, nou ké ni tout tan-nou pou désidé kiles drapo ki bon ba nou ek a moman-tala, MONTRAY KREYOL ké kontinié défann drapo wouj-vè-nwè a kou-koupé.

   Mé, malérezman, pou alè, nou anba jouk la Fwans toujou ek lè yo ka pwopozé nou an ti zizing, an ti lapousiè lotonomi (Artik 74), nou ka anni bat dèyè akwèdi an bann krab-sé-mafot. Kidonk, annou aresté fè djendjen titak !...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.