Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
KREYOLAD 421

ES NOU KA CHONJÉ

Jid
ES NOU KA CHONJÉ

Dépi le 12 mé an konvwa moun pati Sentàn pou rivé Préchè. Sé le MIR an mouvman pou réparé Matinik ki tibren krazé ka vréyé sa douvan dépi pasé douz lanné. Mouvman Réparasion fè nou chonjé, avan té ni Eropéyen épi Afritjen yo dépòté, té ni amérendien té ka viv isi-a.

Eti yo pasé?

Es yo tout alé Dominik?

Marfiz di mwen, si man bien gadé zié’y ki titak bridé sé pa pas i ni lachin an fanmi’y li. Si man pran tan-mwen obsèvé man ké wè ki lapo’y sé pa ta blan, pas zanset-li té amérendien ki sòti jik pabò Bénézwel.

An final di kont Ti-Moris di mwen :

– Es sa ki sòti Lafrik ni dwa mandé réparasion?

Kantapou Odjis mi sa i di mwen:

– Es fok mandé Léta kolonial réparasion pou sé moun-tala?

Lester an boug Dominik mété grenn sel li:

– Es sé moun Dominik la pa ni plis dwa ki matinitjé?

Marlèn di mwen:

– Es fok pa nou konté anlè fos kò-nou menm pou rivé oubliyé trayizon, esplwatasion yo fè zanset-nou pou nou sa pli fò an tet-nou? 

Antouléka dépi le 12 mé jik le 22 mé, Marsel ka maché touléswè pou i chonjé. Apré VOUKOUM té ni LABONM pas é moun an SE PLI DOUVAN yo té lé vansé. Yo rivé Fodfrans é TANBOU BÒ KANNAL mété kò’y an mouvman épi sé fanm MOOV la. Yo rivé lendi oswè SAN CHENN an tet-yo pou Matinik wè anlot jou. Mé sé moun an ki pa maché a, ki divini yo?

Mé toupandan moun té ka maché, 22 mé ni anlo moun ki pofité alé propté loto-yo, pas sel ti jou konjé tala té bien vini. Jik ni adan ki pasé anlè pon lendi pou pa té alé an travay. Yo di lariviè monté.

Délè man ka mandé mwen ki tan 22 mé sé ké an dat pou matinitjé viv kon an fet nasional?
Pétet jou-tala Matinik ké an nasion pou bon!

Jid

Bel poveb kréyol 198

Jé krévé pa anpéché kok kalité goumen»

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.