Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Es yo lé nou rékonsilié pou-tout-bon ?

Es yo lé nou rékonsilié pou-tout-bon ?

   Adan tout péyi asou latè éti té ni an ladjè, an masak, an sistenm ladjoukann kisasayésa..., sé moun-la, lè tou sa bout, toujou ka chaché an manniè pou sa viré viv san yonn goumen épi lot. Délè sa ka kalpaté ek yonn adan sé krey-moun la blijé chapé kò'y, pwan kouri lot bò dlo : sé ka ki fet atè l'Aljéri apré an bidim ladjè-a ant Fwansé ek Arab ki woulé ant 1954 ek 1962. Apochan 1 million Arab ped lavi-yo adan ladjè-tala ek lè la Fwans touvé kò'y blijé rikonnet lendépandans péyi-a, sé Bétjé aljérien-an, ki yo té ka kriyé "Pié-nwè", foukan alakous. Yo tou, yo té 1 million moun ek sé an ti zizing adan yo (apenn 3.000 moun) ki rété viv an Aljéri.

   Men délè, sa pé pasé nawflaw palakoz an met-a-manyok éti konpowtasion'y ka fòsé tout sé diféran krey-sosial la kouté pawol-li. Sé sa ki fet atè l'Afrik di Sid éti té ni misié Nelson MANDELA, an goumè estwòdinè ki pa jen moli douvan sé rasis blan-an ek ki pasé 25 lanné lavi'y adan an lajol ki té asou an tou piti ti lilet. Abo tout lo salopté-a sé Bétjé sid-afritjen an fè'y la, MANDELA pa kité rayisans pwan lespri'y ek i vréyé douvan an politik nef ki té ni dé létap adan'y : primié létap-la, sé ta "VERITE", dézienm-la sé ta "REKONSILIASION". Kivédi atravè tout péyi-a, ni komité pou "Vérité ek Rékonsiliasion" ki paret ek yo té kay adan radio oben télévizion pou sa palé di sistenm "Laparted"-la ki té ka woulé atè l'Afrid di sid dépi nanni-nannan. 

   Létap "Vérité"-a té fondal-natal davwè i pèmet moun ki pwan fè anba Laparted vini rakonté sa, dénonsé salopté manblo blan té fè yo, palé di militan ki disparet kisasayésa... Dé sèten Bétjé rikonnet piblikman ki yo té aji mal, yonn-dé adan yo jis mandé sé Neg-la padon ek yo tout la di kon sa yo té ka espéré an l'Afrid di sid san pies vié mes rasis té ké paret. Sé kon sa éleksion vini fet, moun (ki Bétjé ki Neg) voté an manniè nofwap ek MANDELA vini primié prézidan nwè péyi-a. Sa pa lé di ki tout bagay réglé, ki Neg épi Bétjé vini zanmi-kanmarad, ki riches péyi-a té ké séparé an manniè ki égalitè, men sa té ja an primié pa ki pòtalan. Omwens pa ni kout fizi toulong ankò, pa ni bonm ka pété nenpot koté, bagay kon sa.

   Atè ti péyi-nou an, Matinik, nou douvan menm poblenm-lan épi krey bétjé nou an. Yo pa anlo (apochan 3.000 moun), men yo ni bon lajan, anlo tè agrikol ek laplipa sé sipèmarché-a ek sé gran konmes-la. Jik ni yonn adan yo, Bernard HAYOT (ki nou ka wè asou foto-a ki ka ilistré artik-tala bò dépité PPM Serge LETCHIMY ek mè lavil Fanswa, Maurice ANTISTE) ki 169è moun ki pi rich nan tout la Fwans. Asiparé misié ni lantoupriz adan an tjenzèn péyi diféran kontel Mawok, la Réinion, Kot-Divwa, Sen-Domeng kisasayésa...B. HAYOT sé an moun ki entèlijan, ki pa ka fè povokasion kon dot Bétjé ek ki ka sèvi an mòso adan lajan'y pou vréyé douvan penti ek eskilti Matinik ek la Karayib. Sé kon sa i mofwazé Labitasion Clément adan an bidim mizé ki nivo sa nou pé jwenn adan lé gran péyi. Sé dayè pou sa Aimé CESAIRE li-menm té asepté planté "Koubari larékonsiliasion" épi'y asou menm Labitasion Clément tala. Foto-a ka montré LETCHIMY ek ANTISTE ki, dis lanné apré, ka vini wouzé piébwa-a épi B. HAYOT.

   Men akoté Neg ki lé rékonsilié épi Bétjé, ni an krey moun yo ka kriyé "réparasionis" ki ka ekzijé ki Léta fwansé vèsé an lanmonné pou salopté ladjoukann-lan ek ki Bétjé rimet sé tè-a éti gangan-yo té rapé nan lanmen sé Karayib-la. Yo lianné épi Mouvan Réparasion Toutwonlatè ki ka sanblé dives zil ki endépandan kan Karayib-la ek yonn-dé péyi l'Afrik. Anlo adan sé réparasionis-tala sé dé "nwaris" tou kivédi moun ki ka rijété migannaj rasial la ek kiltirel la ki fet pannnan 3 siek lakay-nou an ek ki ka prétann ki nou sé Afritjen yo chayé lot bò dlo.

   Kon nou pé vwè, nou lwen toujou touvé an finaldikont pou poblem Neg/Bétjé tala ki ka pwézonnen lekzistans Matinik. Sel bagay nou pé rimatjé sé ki adan sé péyi endépandan an ki alantou nou an, yo za rézoud poblenm-tala pis sé anni sé ansien péyi kolonizatè-a yo ka pousuiv pou yo ba lajan. Yo pa ka mandé sé Blan kréyol yo a ayen ankò, mèyè davwè fok yo pa mété pies ladjè ant sé diféran krey-sosial la pou pa fè rékolonmi péyi-a denngolé...
 
Vokabilè
 
Apochan : à peu près.

Davwè : parce que.

Denngolé : dégringoler.

Finaldikont : solution.

Fondal-natal : fondamental.

Gangan : ancêtre.
Goumè : combattant.
Kalpaté : s'effondrer.
Kisayésa : etc.

Krey-sosial : classe sociale.
Ladjoukann : esclavage.

Manblo : policier.

Mèyè : peut-être.

Migannaj : mélange.

Nanni-nannan : très longtemps.
Nawflaw : sans problème.

Nofwap : impassible.
Palakoz : à cause de.

Pòtalan : important.
Pou-tout-bon : vraiment.

Rapé : happer.

Rayisans : haine.

Rékolonmi : économie.

Tou : aussi.

Toutwonlatè : international.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages