Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

GRAN KOZÉ ALANTOU LANG-LAN

Jid
GRAN KOZÉ ALANTOU LANG-LAN

         Dans le cadre des Etats généraux du multilinguisme dans les outre-mer organisés par la Direction des Affaires Culturelles (DAC) du 29 au 30 avril 2021, Jid créateur de Kréyolad était l’un des invités autour de la thématique Créole : Langue du quotidien au sein de l’atelier 1 Médias : Radio, TV, Réseaux sociaux.

Après une brève présentation, il a donné une définition de Kréyolad en répondant à trois questions : Kouman i né ? Ki manniè man ka matjé’y ? Ki manniè yo ka risivrè’y ?

Ki moun ki Jid ?

Jude DURANTY, Jid ka matjé Kréyolad dépi 2004 dan Antilla an jounal ka paret chak simenn. Ansien bibliotékè man fini pati laritret. Man ka partisipé asou Radio APAL adan pliziè émision Pawol-matjé, pawol palé ka prézanté an kréyol liv dives matjè. Pipiri émision asou lanmizik lavwa ek Vwa noté, vwa réglé an émision ka prézanté koral Matinik. Dépi septanm 2019 man ka prézanté chak vandrèdi Pawol granmoun : Mo mawot an émision épi Fédérika asou Martinique 1ère asou mo kréyol yo pa djè sèvi ankò. Poudayè man ni an liv « Mo Mawot : Petit lexique des mots créoles peu usités » ké sòti alafen mwa mé-a. Epi dépi 2009 moun pé wè Kréyolad asou net-la anlè sit Potomitan ek Montray-Kréyol. Sé an mizisien chef lakoral.

 

Kouman Kréyolad né ?

Sé ann ansien koris-mwen (Gérard Dorwling-Carter) éti té ka travay dan ANTILLA ki mandé mwen matjé an ribrik an kréyol. Man propozé’y prèmié teks-mwen ki paret dan ANTILLA lè 3 mas 2004. Kidonk Kréyolad ni 17 lanné i ka paret chak simenn é lasimenn pasé man matjé 870ème lan. Sé sel jounal épi an ribrik kréyol dépi 2007 ki pa janmen rété. Man ka pofité rann omaj pou dé jounal éti disparet pran yo, sé GRIF AN TE ek ANTILLA KREYOL dan lé zanné 1980-1990. An menm balan-an chapo ba pou BOUDOUM an jounal ka  paret chak mwa.

San man té sav prèmié teks-la té ka défini sa Kréyolad yé. Kouté pou tann :

Kréyolad sé an ti mo pou pran a la rigolad.

Kréyolad sé an ti rigolad an boug led kon krapolad ka vréyé douvan pou’y pa tonbé malad. Pou malkadi pa pran’y kon moun ki pa bwè asé dlo-babad, épi moun ka ladjé kon an vié rad.

Délè san fè kalvakad man ké di dé bagay ki tibren sérié, menm si man pòkò kon an tet pen rasi. Si’w wè man ni an mo ki chapé sa pa ayen, sé kondisiré an makak. Led i led i pa méchan. Si’y ka fè lagrimas sé pas i sòti dan an troupo makak dèyè an ti boug ki té ka fè jes makak pas i té ni an mas makak.

Kréyolad pou nou pé li épi pou man bien aprann matjé kréyol-la. É lè man ké sa bien matjé’y, zot menm ké sa bien li’y. Kréolad pou nou pé sa li épi sirtou pou nou roulé kò-nou an kréyol san nou sali. Pas Man Fémi toujou di mwen: «Woulé ti kò’w mé pa sali do’w!»

Kréolad pa védi kouyonad, menm si délè man ké simen bon kouyon. Mé kon Kolo ka chanté «ri yo avan yo ri’w, pas si ou pa ri yo, yo ké ri’w». Dèlè man ké pété ri, menm si lasitiyasion kritik.

In Potomitan

Kouman man ka matjé’y ?

Man ka pran dapiyan asou laktjalité, pou sèvi mo ka fè moun ri (humour) mé pou fè’y kabéché asou sitiasion péyi-a. Man ka kouté moun ka palé, man ka kouté radio, man ka kité zorèy mwen trennen lè ni an milan oben an kamo pou matjé Kréyolad. Ni dé jou sa ka red pas pou trouvé an « accroche » sa ka red kon « chat meg an zaboka vet ». Mé fok pran pwennbik ou pou matjé. Man toujou ka majé a la men épi apré man ka tapé’y anlè ordinatè mwen. Man pa ni problem tapé man ni an fòmasion « Secrétaire médical » mé fok toujou ékriti-a pasé pa lanmen mwen. Sé dwé rivé dé ou twa fwa éti man té oblijé matjé’y dépi ordinatè sé pas man pa té Matinik.

 

Kimanniè yo ka risivrè Kréyolad ?

Eben « Makak pa ka trouvé ich-li led » mé anlo moun man pa konnet ka arété mwen an lari pou di mwen : Jid, man kontan li sa ou ka matjé-a !

Man pé di bravman Kréyolad arivé an bout objektif-li pas i permet moun li, ek mwen menm matjé pli bien.

Ni sa, sirtou moun ki ja bien mi, ka fidjiré épi mwen pou nou pran pawol. Kontel, ni yonn ki toujou ka di mwen :

  • Jid, man pa dakò épi manniè-a ou ka ékri-a i ni twop doublevé !

Man ka kouté’y. Ni an jou i di mwen poutji man pa ka matjé kon défen Marie-Thérèse Julien Lung-Fou. Sa sé langannis-la ka kriyé « l’écriture étymologique »

Mé travail GEREC fè dépi 1976 nou pé pa anni fèmen zié anlè brital travay-tala ki ba dé sa i kriyé « standard I et II » té ni menm an twaziem propozision éti sé an sel matjez ka sèvi’y jòdi (Térèz Léotin).

Sa man fiè sé ki moun épi Kréyolad, yo fè an véritab « alphabétisation ». Lektè Kréyolad pa ni tjak pou li pas dépi 17 lanné yo ni an paj kréyol é sé kondisiré yo ja li 5 liv kréyol épi 150 paj. Pou moun éti pa aprann, jijéwè yo té ka défann palé kréyol lékol, sa pa manchot.

Dépi 2008 épi an travay inivèsitè man Nicole Isch adan an Colloque GREFAC asou tèm an « Réalisme et modernité dans l’univers des écrivains caribéens et panaméricains : Le spectacle de Kréyolad » an teks zot pé jwenn anlè Potomitan. Kréyolad pran balan i ni menm étidjan pabò Lézétazini ka sèvi’y pou an doktora.

Ni étidjan, liséyen menm manmay kolej ka sèvi’y. Yo ja menm sèvi’y o Bak.

Kréyolad jòdijou sé an mark dépozé l’INPIE.

Pou bout pas i ni anlo bagay pou di anlè kréyolad. Man fè sa man kriyé dé Kréyolomaj ba moun ki pati an péyi san chapo, kontel artis ‘Francisco , Jeff Joseph…Matjè Papa Mémé, Misié Joj,  Georges de Vassoigne..dot kon Pè Jan-Michel, Prézidan Capgras… mé ni artis ki vivan toujou Dédé Saint-Prix, Matjez Mariz Condé, Oben France-Antilles, Kristof Malo…

Ja ni twa liv Kréyolad, Dis lanné Kréyolad, Kréyolad 2004-2008.

Défen Man Fémi té ka di : brè tout, manjé tout, pa di tout, man ka espéré kèsion zot asou Kréyolad.   

 

Jid

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.