Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
KRÉYOLAD 333

I PATI

par Jid
I PATI

Pofèsè pran mak-yo é tout zélev konnet ban lékol-yo akondi bef ki konnet pitjet-yo. Mé premié jou larantré a té ja ni an konpanyi pofésè ki moli anlè asou travay pou fè minis la sav yo pa djè kontan.

Ni an nouvo chanjman ba jenn pofésè ki fini antré. Yo ka ladjé-yo an lékol la, ek ni a débriyé kò-yo. Minis la di pa ni lajan, kidonk sa ki pati laritret, yo pa ka ranplasé-yo. Asiparé ni mwens tianmay, kidonk pa bizwen ranplasé tout pofésè ki pati an ritret.

Dan tou sa, anlo papa ek manman ich entjet pas lamenm apré larantré a, ni larantré grev.

Sé grévis la pa ka fè lafet pas gouvelman lé lonji asou tan travay la. Yo lé moun pati a swasannsétan. Yo lé ou pati enpiok pou ou pa ni tan manjé lajan ritret la ki ja  pa fò. Anlo moun ja las, yo anvi kité ba lajénes mé yo pa asiré la Sékité Sosial ké ni lajan pou ba-yo.

Gouvelman di i pa ni lentansion moli an may, pas fok moun rété an travay pli lontan.

Pandan tan an, ni pofitasion ka fet anlè moun ki ni a péyé plis lenpo, pou soutni sa ki an chomaj é dé fwa soutiré sa ki ka chaché travay a kout fizi dédjel.

Pou té kom kalmé moun, Gouvelman sav manniè jan Matinik enmen loto-yo. Yo anonsé an gran ki lésans ké bésé. Mé ki bes, twa santim selman.

Odjis ki té an pàn lésans simenn pasé di I ka atann lésans lan bésé pou i fè an bel plen. Misié pa djè wè lajan lésans lan bésé. I pa djè wè chanjman adan potfèy li.

Lékol la pati mé lagrev pati tou, pas anlo moun pa kontan asou kalté model lavi chè-tala. Kantapou lé fonsionè yo ankò pli anrajé pas gouvelman viré di fok tiré karant pou san-an. E menn manniè an senkanntwa, lè ou atatjé fonksionè ou atatjé an nich flanman.

Jid

Bel poveb kréyol 119

Kay koulé tronpé solèe men li pa janm tronpé lapli.

 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages