Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Jean Bernabé, yonn adan sé pli mapipi grangrek nou an

Raphaël Confiant
Jean Bernabé, yonn adan sé pli mapipi grangrek nou an

  Mi anvwala an boug ki té grangrek kité grangrek ka alé adan litérati ek gramè fwansé, menm bagay pou litérati ek gramè laten épi grek ! Mi an boug ki débatjé adan langistik lè larel-katjil tala poko té lanmod ! Epi, mi an boug ki anni désidé mété lentèlijans-li an sèvis lang ek kilti kréyol la kivédi sa moun lontan té ka kriyé "zépon natirel nou". !

   Tit-li sé té Jean BERNABE. I té Neg Lowen, nan li-nò Matnik. 

   Tit-li sé té Jean BERNABE. I té Neg Lowen, nan li-nò Matnik.

   Sé nan lanné 1942 i wè jou, nan bonmitan lépok Lanmiral WOBE, lè dézienm ladjè toutwonlatè té ka dékalfoutjé bon enpé pep, pres tout pep, sof ta lé-Zantiy ek l'Anmérik. Men sa pa vé di moun Matinik pa pijé davwè yo pa risivwè kout kannon ek bonm anlè tet-yo. Sé Méritjen-an té mété an kalté model koraj-séraj (blocus/blockade) alantou ti tet zépeng-nou an ek pies machandiz pa té pé ni antré ni sòti. Kifè pep-la té blijé apiyé anlè pwa kò'y ek sé kon sa i rivé fè lésans épi kann-a-sik pou fè loto woulé oben sel épi dlo lanmè.

   Erez-di-bonnè, ladjè-tala ni tan bout lè Jean BERNABE té ti bébé toujou ek sa pèmet li ay ti lékol épi gran lékol (Lisé Chelchè) avan i té chapé lot bò dlo adan pi wototo (renommé/famous) linivèsité fwansé yo ka kriyé La Sowbòn. Adan an bat-zié, i trapé agrégasion gramè fwansé a ek i batjé adan an bidim tez doktora ki i pibliyé nan lanné 1975 asou tit "FONDAL-NATAL. GRAMMAIRE COMPAREE DES CREOLES GUADELOUPEEN ET MARTINIQUAIS". J. BERNABE sé dayè primié kréyolis ki sèvi épi téori Noam CHOMSKY, an gran langis méritjen, pou sa vréyé dékatiyaj-li (analyse/analysis) douvan. Apré sa i vini ka anségné adan Linivèsité lé Zantiy ek la Guiyàn ek i mété doubout an krey wouchach (groupe de recherches) yo té ka kriyé GEREC (Groupe d'Etudes et de Recherches en Espace Créole) ki djoubaké (travailler dur/to work hard) pannan pasé 25 lanné. GEREC té ni 3 rèvi dontokel "ESPACE CREOLE" ek i mété déwò apochan (à peu près/about) 117 liv (san menm palé di etsétéra artik ki manb-li pibliyé adan tout kalté domenn : langistik, litérati, antwopoloji, listwè kisasayésa...).

   Sé Jean BERNABE tou ek sé moun-lan ki té alantou'y la (kontel Robert DAMOISEAU, Serge MAM-LAM-FOUCK, Raphaël CONFIANT, Jacques COURSIL, Gerry L'ETANG) ki goumen pou sa blijé Léta fwansé kréyé an Lisans ek an Mastè an kréyol ek, titak pli ta, CAPES kréyol ki sé an konkou pou sa rikrité pwofésè lékol sigondè. Men i pa té anni ki an langis, i té an poet tou ek i matjé pliziè roman an lang fwansé ki adan larel Lakréyolité. Kidonk lè nou ka fè tan jété an zié asou tou sa Jean BERNABE fè adan lavi'y, nou blijé rété estébékwé. Dayè, si nou ka gadé pa koté Linivèsité, nou ka wè sé li ki kréyé Radio CAMPUS-FM, CIRECCA, l'ISEF ki vini ICEFI, l'UTL kisasayésa...Adan an konsit (colloque/colloquium) ki fet ni yonndé mwa di sa asou'y, pasé an santenn moun ki té la siyen an pétision pou mandé ki yo ba Fakilté dé Let ek Sians moun non Jean BERNABE, men jis jòdi-jou sa poko rivé fet davwè ni an bann initil ki kont sa. Sé moun-tala dayè té toujou kont li lè i té vivan.

   Antouléka, Jean BERNABE ké rété adan listwè Matinik ek bannzil (archipel/archipelago) karayib nou an kon  yonn adan sé pli mapipi (puissant/powerful) grangrek la nou rivé ni, kantékant épi moun kontel J. ZOBEL, A. CESAIRE, R. MENIL, F. FANON, G. GLISSANT ek dives dot...Artik-li la, liv-li la, wouchach-li la, ou a tiré'y !...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages