Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Kréyolad 886

Jozéfin

Jid
Jozéfin

pa tout koté yo rayi lé Jozéfin, ta isi-a apré yo raché tet-li Lasavann ek yo déboulonnen’y, ka fè nou chonjé’y ankò plis. Lot jou, an touris mandé an matinitjé sa ki sé vié flè-tala, la té ni yonndé vié zeb. I di i pa sav! Mé anlot, vini di bravman:

— Sé istati Jozéfin de Beauharnais ki té la, yo fè disparet pran’y.

Mé pa koté Lafrans, «Panthéon» désidé mété anlot Jozéfin a lonnè: Jozéfin Baker. Jozéfin tala sé pa selman pou dansé épi tinen alantou ren’y, mé pou djoubataj-li dan larézistans kont lé Alman.

Mé fok pa moli, é nou ka di Katrin kontinié djoubaté pou Lafrans mé sirtou Matinik rikonnet valè brital fanm-tala yo té ka kriyé «Paulette Nardal»-la. Adan mizik-nou sirtou mizik lakoral sé an gran matjez-konpozitez éti mérité rikonnet pou sa i fè. Mé sé akay-li pou prèmié fwa mo «négritid-la» wè jou, avan Sézè simayé’y tout alantou latè.

Jozéfin Baker doublé Paulette Nardal, i pé ké prèmié fanm nwè ké antré o «Panthéon», mé i mérité an bon plas an tjè tout matinitjé.

Nou ni an gran pansé ba mizisien pas sé jou-tala Bazil ka lonviyé yo. Yo ka dégrapé kon mango anba gwo kout van. Ou sé di yo chansé kon kochon lavey nwel.

A bien gadé, dapré sa nou ka wè, ou sé di komkidiré Jakob ka ralé an patjé. Apré Klodi Larjèn lasimenn pasé, sé Jacky yonn anpami lé «Frères Bernard» ki monté an filao.

Kovid-la ké mété tristes an tjè nou, mé anlè-a asiré la ni bon mizik.

Lè yo mandé Adjilbè es i lé monté gadé, i di poho paré pou sa. Mé fok pengad mété mas-li, lavé lanmen’w pran ou pa pran vaksen si sa an gou’y, sèvi rimed razié. Antouléka misié di i konnet an pawol lontan ka di: «yo di lapo kochon, sé manman Félisité». misié véyatif pou pèsonn pa kontaminé’y ni i kontaminé pèsonn.

Jid

Bel poveb kréyol 625

«Lè bab kanmarad-ou ka brilé wouzé ta’w».

 

Photo: This file is licensed under the Creative Commons Attribution 2.0 Generic license.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.