Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Kannaval : ki koté mas Mariyàn-lapo-fig la sòti ?

Kannaval : ki koté mas Mariyàn-lapo-fig la sòti ?

   Mariyàn-lapo-fig té yonn adan sé mas kannaval Matinik la la ki té pli chouboulan, soutou pou timanmay ki té pè Djab-la tou, Djab wouj-la épi gran latjé'y ek lengwez-li. Sé an mas ki fet ayen ki épi fey bannann sek, pay bannann kon yo ka di, ek i ka anni kouvè tout kò moun-la. Ki tet-li ki zié'y ki bra'y ki karisti'y ki bouden'y ki janm-li. Moun-la ka anni disparet toubannman anba mas Mariyàn-lapo-fig la. Epi i ka mété kò'y ka dansé ek ka tounen-viré kontel an topi-mabial, délè épi an model balan ki ka fè'y pres chalviré anlè sé ispektatè-a délè.

   Sé an mas ki dwol kité dwol ka alé ek lè nou ka chaché sav koté i sòti, pi souvan ki rarman, nou ka tonbé asou lesplik-tala : avan volkan Sen-Piè té déblozé nan lanné 1902 ek té dépotjolé vil-la, ti Pari lé Zantiy la kon moun té ka di nan lépok-la kivédi nan koumansman 20è siek-la, té ni an sirk ki té vini Matinik ek adan'y té ni drésè zannimo. An lè, an lous chapé di sirk-la ek i koumansé ka kouri toupatou ek konmva moun Sen-Piè poko janmen té bité asou an zannimo kon sa, lakakarel pwan yo ek yomech. Jiktan, drésè-a rivé trapé bet-la ek viré-mennen'y adan sirk-la.

   Sé kon sa, adan kannaval lanné-tala, an mas ki nef fè tan paret : Mariyàn-lapo-fig. I té ka riprézanté lous-la ki té chapé a. Nou pa sav es sé dépi lépok-tala tou, lè ou bizwen jouré an moun, ou ka di'y kon sa : "Ay fè an lous koké'w !". Tou sa pé adan'y ! Men lè ou gadé, mèyè pé ni tjek dot lesplik. Kontel, lè Aimé CESAIRE té ay vizité Sénégal, i té wè bef wouj kannaval Matinik la adan an sérémonni rilijion afritjen ek i té dékatiyé sa kon zafè kolonizasion-an té anni toumvasé valè kiltirel Neg lè sé Blan-an té mété yo nan ladjoukann : sa ki té rilijié atè l'Afrik té anni tounen bagay adjendjen atè lé Zantiy.

   Mèyè sé menm mofwaz-la ki fet pou Mariyàn-lapo fig la davwè lè nou ka gadé sérémonni vodou nan péyi kon Bénen oben Togo, nou ka jwenn an moun ki ni an mas pres menm manniè-a anlè'y ek ki ka tounen-viré pres menm manniè-a tou. Sa vré ki mas afritjen-an pa fet épi fey bannann sek men épi kod an plant yo ka kriyé ""sizal". Sa vré tou ki yo ka mété dives koulè asou mas afritjen-an aloski Mariyàn-lapo-fig kréyol la ka konsèvé koulè jòn klè sé fey bannann sek la, mé nou plis ki sav ki ayen ki sòti atè L'Afrik pa rété sans mofwaz anfwa i janbé dlo pou rivé atè lé Zantiy ek l'Anmérik.

   Antouléka, kisiswa koté-a éti Mariyàn-lapo-fig nou an sòti, i sé an mas ki bel toubannman ek sa tibwen tris ki anmizi-anmizi disparet ka pwan'y adan kannaval-nou an...

 

Bwet-a-mo :

 

Adjendjen : risible.

Chouboulan : déstabilisant.

Davwè : parce que.

Déblozé : exploser.

Dékatiyé : analyser.

Dépotjolé : détruire.

Karisti : poitrine.

Ladjoukann : esclavage.

Lakakarel : peur panique.

Lengwez : fouet.

Lesplik : explication.

Mech : s'enfuir.

Mèyè : peut-être.

Mofwaz : transformation.

Topi-mabial : toupie.

Tou : aussi.

Toumvasé : mettre sens dessus-dessous.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages