Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

KREYOLAD 254 : YO KA VRIYÉ

KREYOLAD 254 : YO KA VRIYÉ

Léta ka tonbé léta pas i di :

- Man pa ni lajan pou wosé travayè !

Mé an menm balan-an, i pa tjansé pou ogmanté yonndé kanmiyon kolbògò ki pa vini fè touris an péyi-a.

An boug (non’y vé di boulé an fransé) fè an gro jé épi lé sendika. Pandan négosiasion té ka woulé, i mandé lapermision pou té alé fè fonktion’y, ek misié an ni chapé kò’y pandan moun ka atann-li. Magré moun té an lari ka manifesté kont pofitasion, misié pofité chapé lapo’y.
Asiparé, i té ké alé chaché an filon, pou pa dépansé lajan Léta pa té ké ni ba travayè.

Lè moun pa konnet pri an biyé avion, i ka anni désidé pati lè i lé, viré lè lidé’y di’y. Dépi yè i Gwadloup é i pou vini pa isi tou.

Yo di « bef bétjé an kann bétjé », ni an jounalis lotbò ki vini di-nou sa nou ja sav, pas nou ka sibi dépi pasé twasantan. Mé érezdibonnè, pas nou aprann ki an lokatè espésial désidé déménajé, ek aresté péyé loyé’y pa koté an bel ti-kartié Ofanswa moun ka kriyé : Békélann. An bouroglann té ké di :

- Man pa ka trouvé sa bien, zafè adan an fanmi’y, ni moun ki ni pliziè koulè lapo oben mak chivé !

Menmsi adan fanmi’y bouroglann-tala ni apoda, ababa, tèbèdjè, pas kouzen ka mayé épi kouzin sa pa zafè’y. Sa sé larmoni. I ka fè parti di an ras ki pi. Menm si i rasi é i ka pit épi mové lidé. Kontel kontinié kouyonnen ti-neg, eksplwaté fanmi’y-yo ek fè yo travay ba yo jikatan yo bavé, san yo ni an piman.

Déklarasion misié fè gro bri. Protjirè jis déklaré yo ké pousuiv misié, ki ni dé pwent anlè tet-li akondi an mas diab. Gadè wè talè, Sa pa potjiré potjirè-tala nana. Pengad yo pa déplasé’y.

Nou tout sav, sé boug-tala ni labitid achté tout bagay, jik péyi-a yo ja achté épi rivann-li, sé an sa yo ka travay. Lè yo pa ka rivé achté’w, (sonjé Alikè) yo ka fè’w fèmen djel-ou définitiv. Mé tout bagay sé pou an tan.

Antouléka mwa févriyé-a pa ni labitid pasé bel ba-yo, chonjé :

fréviyé mil nefsan,
févriyé trannsenk,
févriyé swasann-katoz.

Nou an févriyé démil-nef difé an twel-yo, nou pé ké moli ba yo. Pas ti-neg pé pa tjenbé ankò, yo ka kriyé anmwé :

- Nou ni asé !

Mwa-tala nou ka kriyé, mé yo ka vriyé, pas pep-la lévé, fèmen kon senk dwet pou fè an sel tjok. I paré fésé’y pou yo santi :

- Nou ni asé !

Jid

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages