Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Kréyolad 806

KRÉYOLOMAJ BA Frans-Antiy

Jid
KRÉYOLOMAJ BA Frans-Antiy

Dépi antan Dègol té vini Matinik Adjilbé té ni labitid genyen Frans-Antiy. Misié ka mandé :

— Ki manniè man ké sav sa ka pasé an komin Matinik san jounal-la?

Lasimenn pasé nou aprann an mové nouvel. Sé pa an moun ki mò, mé sé tout an matjoukann lapres péyi-a disparet pran’y. I pa pati monté an péyi san chapo kon poet Ayiti-a ek baskétè méritjen-an. Mé Tribinal konmes anni mété 250 moun an sel kou asou lis chonmaj. Anlo moun estébékwé, sirtou granmoun éti té ni labitid dépi senkantan li jounal-la. Malérezman sé lè «Akoma lonjé ou ka miziré londjè’y».

An konpè Adjilbè tris kon an jou san pen ek plen lodè sargas. Misié té ni labitid kriyé jounal-la: Frans-Manti. Mé i té ka genyen’y kanmenm. Pas sé épi jounal-la i té ka konnet sa ka pasé an komin. Sé épi Frans-Antiy i té ka préparé tiersé’y, wè rézilta match-li ek yonndé kamo. Sé épi jounal-sanmdi-a i té ka wè pòtré moun i té tann ann avidkoksè.
Ni ti-jénes menm ki tris tou, menmsi sé asou portab-yo, yo té ka gadé nouvel.

Ni grangrek éti pa janmen té ka genyen’y, jijéwè li’y mé té ka krititjé’y, yo té kom jennen. Yo di jounal-la té pou modernizé kò’y. Poutan Frans-Antiy mété paj an koulè pou i té alapaj.

Anfen anlo ka fè kon George kokodil-la, yo ka pléré zié sek. Magré anplwayé Frans-Antiy bat Matinik pou fè an gro sousou. Ni moun ki pa menm mété an pies jòn, jijéwè an biyé pou sové jounal-la. Yo pa rivé ranmasé asé lajan.
Jid menm dézolé, pas lè i andéwò péyi-a, sé té gras a jounal asou Entènet i té ka trapé yonndé kamo.

Nou tout ka espéré tout sé jounalis, lè yo té koumansé fè bon travay enfòmasion épi vérifikasion avan yo té pibliyé sa yo té ka matjé, sé lè yo pran fè. Pas jounalis sé an véritab métié. Sé pa anni pran portab-ou fè foto ek matjé sa ki an gou’w, a moman-tala ou jounalis.

Man ka swété sé désansenkant moun-tala ké rivé ribondi apré brital so-tala.

Nou ANTILLA ka paret chak simenn sav sé pa rédi chez bò tab. Nou ka wouzé bab nou ek nou ka espéré anlot jounal ké paret, pas an péyi san pliziè son kloch pa bon ni pou libèté lapres, ni pou ladémokrasi obensinon dé mo ka rasi.
Fos pou tout travayè Frans-Antiy, jounalis, enprimè, korespondan, rédaktè épi kisasayésa.

LAPRES AN DEY.

Jid

Bel poveb kréyol 544

«Pa atann akoma lonjé pou miziré londjè’y».

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.