Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

LA TRASÉ, TITAK LISTWÈ'Y

Hughes BARTELERY
LA TRASÉ, TITAK LISTWÈ'Y

            Man toujou ka palé di La Trasé, an kartié ki matjé jénes mwen, jòdi a man ké rakonté zot listwè'y.

 

            La Trasé sé an kartié La Trinté ka pati dépi La Dénel (Gwo mòn) ka lonjé la riviè Galion pou rivé jik kwazé Vè-Pré ( Wobè). Sé té primié lawout Gouvènè Blénac ,lanné 1678 té mandé lé zangajé fè pou sòti La Kabestè, kidonk La Trinté ek rijwenn Foyal (atjelman Fodfwans). Yo koupé bwa pou fè an tras, sé poutji yo ba'y non "La Trasé". Apré, sé lé zangajé yo menm ki vini lé primié pwopriétè tout tè taa. Men lè yo wè yo pa té ka rivé antritienn li, yo vann li ba misié Gallet ki monté an lizin sik . Sik-la té konsèvé ek espédié an Frans  adan fi ki té kon sé menm fi a éti yo té ka vréyé lanmori désann Matinik ban nou an. Sé té gwo fi yo té ka kriyé "boucauts". Apré an sèten tan misié Gallet rivann tout tè'y la ba lakoloni Matinik.

 

            Moun koumansé vini rété adan ti kartié taa ek i koumansé vréman péplé'y apré déblozon la Pèlé lanné 1902. I té yonn anpami lé koté gouvelman té chwézi pou risivrè sinistré volkan-an. Sé poutji ou ka jwenn  la, lé menm non ou ka touvé dan li nò atlantik kon: Mandon, Trépon, Barthélery, Cakin, Marine, Sormain, Golvet, Controle, Hoppeley etc.

 

            Dépi 1935 rivé jòdi, ni anpil gwo mòdan Matinik ki wè jou pa la: pliziè Direktè épi direktris lékol ( Cirille, Lonis, Vicrobek ), an koumandan laéwopò Kayenn (André Tell), an diektè laéwopò Fodfwans ( Frantz Thodiard) ,  an pwofésè Linivèsité Nancy espésialis sivilizasion Grek, ékriven ( Raoul Lonis), an gran disidan (Henri Galiby) an gran mizisien saksofonis ( Marcel Chantelly ), an mapipi fabrikan tanbou Matinik (Dartagnan Laport ), ek fok pa bliyé, pli gwo mòdan-an: ansien Mè La Trinté, ansien dépité Matinik, atjelman dépité  éwopéen: Louis Joseph Manscour, san palé di an trézorié finans piblik, matjè, kidonk mwen menm.. Épi fok pa mwen bliyé di tou, té ni an plastisien séleb ki viv yonn-dé lanné épi nou La Trasé sé Koko Réné Corail,...i té ka fè tanbou woulé é lapenti koulé bon koulé a !

 

            Lavi La Trasé tounen an bon enpé lanné lantoun an koté yo té ka kriyé an fransé "Centre de redressement " pou ti bolonm difisil. Sé labé ki té ka dirijé'y. Avan sé labé-a sé an boug Sen-Piè té ka jéré domenn lakoloni-a, épi apré sé misié Marty ki té sòti pa bò la Suis. Sé li ki té wouvè primié pépiniè Matinik, kivedi koté ou té pé vini grenyen plant. Moun té ka sòti toupatou pou vini chèché plan bwa ou pa té ka djè jwenn, kontel: piékanf, piémiskad, piépwav, piéjiwof ek "ylang-ylang" an piébwa ki ka pòté flè pou fè losion.  Avan i mò i ni tan ba yich adoptif li, misié Golvet ki té vini osi fò ki'y si sé pa pli fò, tousa i té konnet. Malérezman man pa kwè misié Golvet ni tan transmet konésans-li, pas dispatret pran pépiniè-a.

 

            Sé labé-a rivé apré misié Marty. Man ni tan konnet Pè Triclot ki grandi ek modènizé Sant-lan. I konstwi an chapel, an déziem batiman, i mété limiè dépi an "procédé hydrolique" espésial ek jik enstalé menm an bak dlo épi an pisin. Monsenyè "Varin de la Brunelière", épi lé bétjé Robert ek Alex Despointes té ka vini la souvantman pou alé lachas. Lanné 1941, an plen mitan ladjè, yo té mété an plas an kermes ki mennen anpil moun La Trasé. Ni gran moun kartié a ka palé di sa jik jòdi.

           

            Lajistis fini pa fèmen Sant-lan anlè sé labé-a ek nonmen an gadien non'y sé té misié Tarquin. Pannan tjek tan, prizonnié ki té pres fini tan lajol yo té ka plasé la. Apré sa, yo viré wouvè Sant-lan pou rimété dot timanmay difisil, é sé man Emma Pilotin lajistis mandé dirijé'y. I rété la pannan pasé ven lanné, yo té ka kriyé sant-lan " le Clair Logis". Anfen apré Man Pilotin fini tan'y, yo ba'y non "le Cerf Volant"  avan yo fèmen'y an bon fwa pé di tan apré.

 

            Sant-lan kité ba mwen an souvini man pa janmen bliyé. Sé la, pou primié fwa an lavi mwen man gouté sa yo ka kriyé wonm. Sa pasé an jou lafet Nwel man Pilotin té òganizé. Man té alé épi an ti kouzen mwen pou wè lafet. Sé ti bonlonm-lan ki té konnet nou, mandé nou an manniè anba fey vini bwè kéchoy épi yo. Yo montré nou an ti chopin wonm, man pa sav ki koté yo té pran'y, i té adan an ti fiol, ek yo mandé nou bwè'y an djol boutey-la. Ti kouzen mwen an rédi dèyè men i éséyé kanmenm. I mété tibren an bouch-li ek kraché'y lamenm. Tout sé ti bonlonm-lan mété'y alafet. Lè tou mwen rivé, man chèché dlo-a  avan man bwè ayen. Lòdjey mwen blenndé tout kò mwen. Man pran an gòjé, tjenbé'y an bouch mwen an ti moman kon man té ka wè papa mwen fè, ek valé'y dousman avan man krazé'y épi dlo lamenm dèyè. Yo resté estébékwé, yo pa té lé kwè man té ké bwè'y. Men sa yo pa té sav la sé ki  jou taa, wonm-lan, té ba mwen an gòjet ki opozé mwen bwè wonm jik tan man vini gran nonm. Man té ni trez lanné é ti kouzen mwen an douz. Lè man ritounen lakay manman mwen, man té ka floté é bouch mwen sé té difé.

 

            La Trasé konnet tibren malè tou. Lanné 1923 an mové van lépidémi "la tivérol" tonbé asou ti kartié-a ek tjwé tibren moun. Asiparé pa té ni monyen pòté tout mò an senmitiè La Trinté asou sel fos bra yo, alos yo té blijé téré yonn-dé adan an ti kwen tè yo té kriyé "antonb". Lanné 1970 siklòn Doroty chayé pres tout an fanmi, dé selman ki sové: an jenn-fi an pié koko ritienn, épi an gason ki pa té la, i té ka fè sèvis militè'y.

 

            Lékonomi La Trasé sé té kann, sé té bannann, sé té zannanna, distilri épi lizin fèmen anmizi-anmizi. Lizin Galion la toujou men man rimatjé yo ka tiré kann pou mété bannann.  Lizin Desnel ka tounen toujou, selman i pa ka pran zannanna ankò, alos sé bannann ki ranplasé zannanna.  Apré Sant ridresman-an sé lékol ki fèmen. Tout jenn-jan chapé chaché lavi dot koté, épi La Trasé touvé kò'y vidé.

 

             An bout kont, akwèdi an kout boutou té tonbé asou kartié a, men érezdibonnè, dot moun vini, bel kay fléri titak toupatou, épi La Trasé viré mété kòy ka viv. 

 

 

 

 

BWET MO

 

Déblozon :  explosion

Zangajé :  Les "engagés" ouvriers venus de France embauchés par la colonie.      Ils avaient un contrat de 3 ans et pouvaient au terme de leur contrat soit retourner en France soit rester et obtenir des terres à défricher.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.