Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Labé toujou ba fanm bon lolo lakay-nou

Labé toujou ba fanm bon lolo lakay-nou

   Jounalis ka fè anlo sik sé jou-tala pou an zafè labé lavil Sen-Piè ki koké épi an madanm ek ki mandé an lot koupé konsidiré sé té an bagay nef nan péyi-a, an bagay pèsonn pa janmen té konnet. Yo ka wè lanmanniè sé jounalis-tala ka mantjé kilti, ki manniè yo pa konnet an tjou-patat asou listwè Matinik ek lézot péyi bannzil karayib la. Dépi an tan Djab té tibolonm kivédi dépi okoumansman lakolonizasion, sé labé-a yo té ka vréyé isiya té ni nan lanmen dwet yo an Labib ek nan lanmen goch-yo, yo té ka tjenbé kal-yo anba soutàn-yo. Dabò-pou-yonn, yo anviolé fanm karayib ek lè zot wè disparet pwan ras-tala, labé koumansé koké nègres alé-pou-viré ek pli ta, chabin épi milatres. Lè Zendien rivé 2 siek apré, lè ladjoukann vin aboli, yo viré fè menm kalté vakabonnajri-a épi fanm-yo.

   Sa lé di ki sa ? Ki ni anlo-anlo moun lakay-nou éti ariè-ariè-gran-papa yo té labé. Jik ni éti sé papa-yo ki té labé ek tout moun sav sa, bagay ki pa janmen terbolizé lespri pèsonn. Labitid sé fanm-lan ki té ka djoubaké nan sé presbitè-a sé té wouvè katjé-yo ba labé, dabò-pou-yonn davwè an tan lontan, yo tout té blan. Kifè sé té an monyen pou sé fanm-tala "klèsi ras-la" kon yo té ka di nan lépok-tala. Epi dézienm rézon-an, sé ki sé labé-a té ni an kapasité konviksion ki té fò toubannman douvan dé fanm ki té malérez, délè menm madjendjen. Anfwa lanmes té dit ek sé labé-a té ka viré nan pesbitè-yo, yo té ka fouté bon lolo nan kò sé fanm-tala. Men yo té ni an lot manniè zayé you : sé lè yo té ka konfésé fanm. Yo té ka pwan lespri sé fanm-lan ki té konmet péché a, ka di yo sel manniè pou Bondié sé pé padonnen yo, sé si yo té ka koké épi an labé. Sé tèbè-a té ka valé fig-tala ek yo té ka lévé wob-yo ba labé komin-yo.
   Lè an fanm té an sitiasion ba an labé, tout moun té plis ki sav sa adan komin-lan abo pèsonn pa té ka vréyé labou. Ti bébé-a té ka net kon nenpot kiles ek apré, i té ka pwofité kon nenpot ki tibolonm jik tan i té atenn laj pou antré lékol. Sé anni a moman-tala, délè, dé sèten zélev té pé fouté yo, sé yich labé a, alafet si zot wè yo té tann paran-yo palé di sa. Sa ki dwol sé ki yich labé té pres toujou zélev ki té mapipi toubannman. Yo té ka apwann li ek ékri vitman-présé ek belté fwansé-yo té ka étonnen tout moun. Sé ki, pli souvan ki rarman, sé té dé ti boug ki té solitè. Dayè, an lot bagay ki toutafetman dwol tou, sé ki lè an fanm té ka fè an timanmay ba an labé, pres tout lè, sé an ti gason i té ka fè. Sa ra pou i té fè an ti fi. Pèsonn poko janmen espitjé rézon mistè-tala.
   Lavi sé fanm-lan ki té ka koké épi sé labé-a pa té sitelman red kon nou pé kwè. Moun té ka malpalé yo dèyè do-yo, men douvan yo, pèsonn pa té ka pèmet kò'y dékrinen yo, pè yo té pè sé labé-a té ba yo an chas oben rifizé ba yo lakominion. Dayè, sé fanm labé-a té ka pwan losti kon tout moun lé dimanch bomaten san ki sa déranjé pies ravet-légliz. Sa vré tou ki anlo ravet-légliz té ka ouvè bonda-yo ba labé. Sitiasion-tala diré jik nan finisman sé lanné 70 ta 20è siek-la épi bagay-la anni mofwazé blip palakoz fwansizasion rachmabab sé sosiété-nou an. Moun vini ka kondané fanm ka sòti épi labé ek ka tiré méprizasion ba yo. Kifè bagay-la vini an manniè anba-fet, men i pa janmen sispann. Janmen !
   Finaldikont, sé davwè labé lakay-nou té pwan labitid dékoukouné fanm ki okontrè di labé an Ewop oben o Zéta-Zini, ou pa ka djè jwenn anlo adan yo ka fè makoumè oben ka anviolé ti gason. Kidonk lo sik-la sé média ka fè pou labé Sen-Piè a, sé kouyontiz ki la. Kouyontiz menm !...
 
Vokabilè :
 
Abo : malgré que, bien que.
Alé-pou-viré : sans répit.
An sitiasion : enceinte.
Bannzil : archipel.
Davwè : parce que.
Dékoukouné : forcer (sexuellement).
Dékrinen : critiquer.
Djoubaké : travailler.
Fig : mensonge.
Katjé : cuisse.
Ladjoukann : esclavage.
Madjendjen : prolétaire.
Mapipi : champion.
Mofwazé : changer.
Palakoz : à cause de.
Pwofité : grandir.
Rachmabab : implacable.
Ravet-légliz : bigote. 
Sik : agitation.
Terbolizé : perturber.
Tjou-patat : rien.
Tou : aussi.
Vréyé labou : protester.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages