Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Lakansiel-la épi lariviè-a (Défann nouri chouval pou ofisié monté – L'interdit de l'inceste)

Serge RESTOG
Lakansiel-la épi lariviè-a (Défann nouri chouval pou ofisié monté – L'interdit de l'inceste)

Yéééééééé krik !

Yéééééééé krak !

 

Yéééééééé mistikrik !

Yéééééééé mistikrak !

 

Krik !

Krak !

 

An ti lasous té ka koulé lajounen kon lannuit,

an ti dlo klè ek léjè.

 

I vini gran, i vini an bel lariviè otila gro roch,

gran basen ka fè tilili adan'y épi enpé piébwa tout alantou'y.

I té ka ba moun lanvi vini lavé adan'y. Dlo'y té telman prop,

telman fré, té ni telman bon gou. Délè, yo ka anni wè an

lakansiel ka bésé anlè'y.

 

Lakansiel-tala té ka vini souvan. I té bel boug.

I té ka bésé anlè lariviè-a é té ka brè dlo-a kon an agoulou

gran fal. Ti lariviè-a té ka sanm i té enmen sa. Lakansiel-tala

té ni zié klè. I té ka miyonnen ti pawol adan zorey tousa ki

pòté jipon. An jou, i vini bésé anlot fwa anlè lariviè-a.

 

- Manman, manman, gadé sa, lakansiel-la

ka bwè dlo lariviè-a !

 

Sé té yich yonn adan sé lésivez-la. Lariviè-a frisonnen.

I té telman kolé bò'y. I santi lalenn-li. I té enmen lè i té ka

menyen'y. I té enmen lalenn li. I té enmen manniè fè'y.

I té ka fè kon an ti lanj tou inosan. Sé té an lanmou.

I té obidjoul.

 

- Es i té pé an jou chanjé titak ?

Es i té pé an jou enmen ansel moun ?

Es i té pé enmen mwen, mwen tou yonn ?

Ti lariviè-a té ka di.

Lariviè-a té enmen'y, i té enmen'y, i té enmen'y.

Tout moun té sav sa, ajijé wè sé lésivez-la. Yo té jalou'y,

jalou lanmou'y la, jalou doudou'y la.

 

 

Yo té ka yen ki manti anlè doudou chéri lanmou'y la,

lakansiel. Lakansiel pétet, té ni lenstriksion, men i pa ni

lédikasion, sé an aristokrat, alapektékolé, bodzè, sa vré,

men i ni an manniè tro konparézon, tro délika.

 

Tet lariviè-a té ka vini gro kon Lamontann Pèlé,

lè i té ka tann lavalas pawol-tala. Pawol plen épi fiel, épi

vlen adan'y. Men, lariviè-a té ka rété koul, fò épi plis fos

pou lapéti lanmou-tala. Lanmou-tala té telman gran, telman an manniè

pèsonn pa lé kwè sa, telman ka ba fos épi kouraj, telman ka

tounen tet.

 

Tout moun té ka ri lariviè-a, dèyè do'y.

Jenn-fi, lè yo té ka wè'y, yo té ka kraché anlè'y.

Sé gason-an, yo, té ka pijé nen-yo, oben yo té ka séré fidji-yo épi

lanmen-yo toupannan yo ka gadé an fant dwet-yo. Dot té ka

vwéyé woch anlè'y.

 

Krik !

Krak !

 

Dot ankò, té ka chanté :

 

Délika ! Ka ! Ka !

Délika ! Ka ! Ka !

Délika ! Ka ! Ka !

 

Lariviè-a té trapé gro tjè.

Tout moun té ka kité'y tonbé. Tout moun té

ka kouri lè yo té wè'y.

Kisa i té fè pou moun aji konsa épi'y ?

 

Lajounen kon lannuit i té ka pléré.

Moun té ka tann dlo-a fè glou glou glou lantoun sé woch-la,

ant sé mòso piébwa-a ki té kouché adan lariviè-a.

 

Lariviè-a pran kouraj, lévé tet-li.

Prèmié moun ki pasé, sé Manmandlo, i di'y konsa :

 

- Poutji zot kité mwen tonbé ?

Poutji zot ka kouri lè zot ka wè mwen ?

Kisa mwen fè zot pou trété mwen épi tousa mépri ?

 

Yé krik !

Yé krak !

 

Manmandlo réponn li:

 

- Yich-mwen, fok ou sav, lanmouré-tala ou chwazi a,

tala, i pa pou'w.

 

- Poutji i pa pou mwen ? Mwen enmen'y !

- An-an lariviè, tala, i pa pou'w.

 

Manmandlo pé an moman, épi i di'y :

 

- Lakansiel sé frè'w, ou pé pa enmen'y.

Ou pé enmen'y selman kon moun ka enmen an frè.

 

- Kouman ? Lakansiel sé frè mwen ?

Ay Mondié !

 

- Papa'y sé an niyaj yo kriyé Gromakoso, i fè yich épi

pliziè fi adan pliziè kartié. Gromakoso sé papa'w osi.

 

Krik !

Krak !

 

- Manman'w pa rivé di'y non. Ou ni dot frè ankò, kontel

Gren Nwè, Gren Blan, Gren Masiyé épi dot sè, kon

Fifin Lapli, Gro Lapli, Lapli Chinia, Ti Lapli.

 

Anhan, yich mwen, défann fè sa !

é sé konsa sa yé.

Ou pé pa fè yich ni épi frè'w, ni épi papa'w, ni épi an moun

adan fanmi'w. Ou pé pa fè an fanmi épi an paran ki ni menm

san ki'w.

 

Sé lésivez-la té séré adan razié-a.

Yo hélé tout ansanm :

 

- Lè moun ka fè sa yo ka fè ti mons !

 

Yo mété ri atè ! Yo kontinié ka chanté :

 

Délika ! Ka ! Ka !

Délika ! Ka ! Ka !

Délika ! Ka ! Ka !

 

Tout moun lan té anrajé kont lakansiel.

 

Yé krik !

Yé krak !

 

Épi mové labitid li a, ka miélé, ka kouyonnen moun.

I té ka kontinié zayé tout sé fi-a, ka ba yo an timanmay épi ka

disparet an bwa, menm manniè ki papa'y té fè

bon enpé jenn fi.

 

Lariviè-a mété tjè'y an sonmey, é fè serman

pou i pa kité, nonm madragè, tounen tet-li.

I jiré anlè lavi'y pou atjelman i ni tet-li plis anlè zépol-li.

 

Yéééééééé krik !

Yéééééééé krak !

Yé krik !

Yé krak !

Krik !

Krak !

 

---------------------------------------------------

      Vokabilè

 

Pa ka nouri chouval pou ofisié monté : inceste

Ka fè tilili : se multiplie à l'infini

Gromakoso : Cumulo-nimbus

Gren Nwè : Nimbo-stratus

Gren Blan : Averse en mer

Gren Masiyé : Positionnement de grains

Lapli Chinia : Averses fréquentes et légères

 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages