Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Laliwondaj 3 : Kongoliyo, Vètè, Foumi-tanbang é Foumi-mannyòk…

Hector POULLET
Laliwondaj 3 : Kongoliyo, Vètè, Foumi-tanbang é Foumi-mannyòk…

An pa byen sav si sé mwen i ka pèd-lakat oswa si sé réyalité laliwondaj an-nou ka dégyèldésann. (Dégringoler)

Dapré-mwen sé plito laliwondaj-la i plizanplis dékalboré (se détériorer) é sé noumenm, moun,  ka déchèpiyé-y (détruire, mettre en charpie) jou an jou.

Mé, zòt ka li sa an ka maké la, ékri, zòt osi, pou di-mwen kilès la i vré poubon é rédé-noutout vwè klè.

Kongoliyo é vètè.

Ni on tan, lè ou té ka bay on koul fouch adan on tè, ou té ka vwè tout kalité tibèt an tè-la, prensipalman kongoliyo (iule) - désèten ka di kongolo oswa kòkòlò - épi  vètè. Déparfwa, ou té pé tonbé asi on nich gwo foumi-mòdan yo ka kriyé tanbang, oswa ankò flanman. Jòdi-la, yo té ké di tè-la mò, près pa ni ayen adan-y ankò.

Fo sav tou sé tibèt-lasa ni wòl a yo yo ka jwé adan chenn-lavi. Kongoliyo manjè-d-konchonnri (détritivores) ka fè timiyèt èvè sé fèy é bwa pouri-la pou fè tè-la pli anfarin. Kanta sé vètè-la, yo ka valé tè,  ka filtré-y, ka gadé sa yo bizwen é yo ka kaka rèstan-la, atoupannan yo ka fouyé tè-la pou fè galri é lésé lè pasé. Sé gwo foumi tanbang-la, yo, sé vyann yo enmé, kifè yo ka manjé sé woulo blan-la (ver blanc), larv a jannton, sa ka opozé sé déribénal-lasa (vauriens)  koupé tout rasin a zèb é légim nou planté.

Mé ola sé tibèt-la i té an tè-la pasé ? Otila yo chapé kò a-yo ?  Es yo mò ? Ka i fè si disparèt pwan-yo ?

Sé pwazonnè-tè la (Les Pollueurs)

Yo ka di sé pwazon-zèb (herbicides) é pwazon-tibèt (pesticides) i pwazonné-yo.

Kifèwvwè, dépi kèk tan, yo pa ka vann sé pwazon-lasa ankò ba nenpòt kimoun. Si ou vlé achté dwa pwasonné tè, fo ou fè on èstaj é pou sa fèt fo ou péyé ho-konsa (beaucoup) lajan.

Mé kijan fè mwen an konnèt onlo moun yo pa fè p’on kalité èstaj é an ka vwè-yo toujou èvè ponp a-yo ka fliktosé pou pwazonné ki zèb, ki tibèt ? Sé davwa sé moun-la i péyé ho-konsa lajan-la andwa pé ka achté pwazon pou wouvann é chèché rantré adan dépans a-yo : kifè nou pa ka vansé davwa sé moun-la i pa té pé fè èstaj-la lè yo ka fè tan achté an men a séla i fè èstaj-la, yo ka mété pwazon é yo ka mété  on bon dòz pwazon an tè-la pou yo asiré yo pa fè on dépans pou hak.

Epi, ni sé gwo plantè bannann-la. A pa yotout i détui èstòk yo té tini , Tini adan yo ka kontinyé vann sé pwazon-la anbafèy ba  sé piti plantè-la é yomenm ka vann odétay.

Sé Foumi-mannyòk la.

Si, anplis di sa, nou ka vwè foumi-mannyòk ka chayé tousa nou planté an nich a-yo. Nou ka pèd fòs é kouraj. Yo ka di kaka-kalbas ka fè sé foumi-mannyòk la channda, mé sa sé blag a makak.  Annisòf si ou mélanjé kaka-kalbas èvè on pwazon Léwòp défann fè rantré (importer) mé ou pé touvé-y an piti-piti dòz a 1€ adan sé boutik a chinwa-la.

Tousa an ka di la, sa pé sé sèvèl an-mwen i débyélé (dérailler). Si an ka bay-lavwa sé on jan pou mandé soukou, pou hélé :

  •  Anmwé ! Laliwondaj an-nou ka pwan fè !

Alòs, zòt ka li sa, tanpisouplè, pa vlé chèché fè kwè konprinèt a-zòt bouché, zòt pa ka tann, zòt pa ka vwè. Mèsi grandman davans.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages