Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Latè koumansé ka dansé bon kalennda

Latè koumansé ka dansé bon kalennda

   Sa ka fè lanné épi lanné pliziè sismolog ka prévienn nou ki an bidim tranbmanntè ké fet adan li-sid bannzil karayib la éti nou ka viv-la kivédi sa yo ka kriyé lé Piti Zantiy. Pou-tout-bon, pa ni yon jou nou pa santi latè ka soukwé anba plat pié-nou, abo i pa ka soukwé sitelma fò. Men nou té za trapé an primié vètisman nan lanné 2007, lè zot wè an tranmanntè ki té liméwo 7,4 asou léchel Richter té konyen Matinik bon konyen'y. 7,4 magnitid kivédi plis ki tala ki dépotjolé Ayiti a an 2010 ek ki fè, asiparé, 200.000 moun-mò. Tala, ta Ayiti a, té ni anni 7 asou menm léchel-ala, men kifè i povotjé sitelman déga, sé ki pofondè'y té 20 tjilomet aloski ta Matinik la té 150 tjilomet. Kidonk Matinik té ni anlo chans nan lanné 2007, men sa pa lé di i ké toujou pasé bel. Sa pa lé di tjek jou ki ka vini an bidim tranbmanntè pé ké pété fwa'y.

   Asiparé, adan an kav Lapréfekti Fodfwans, ni 20.000 sak-sertjez ki za ka atann lè "goudougoudou"-a, kon Ayisien ka di, kéchouboulé Matinik davwa moun ki ka viv anlè mòn kon La-Trénel oben Moriso ké anni chapé-désann tjou-pou-tet anba a. Tout moun sav ki popilasion-tala an danjé, men pies reskonsab pa ka pòté mannev pou koumansé déplasé'y. Sa vré ki sa pé ké an bagay flouz ek sa pé pa fet adan an bat-zié, men si nou pa koumansé tiré moun sé koté-tala ki tan nou ké fè'y ? Ni anlo sikti ki ka djoubaké pou esplitjé moun ki sa pou yo fè pou yo paré kò-yo pou jou-a éti bidim tranbmanntè-tala ké rivé, men ou sé diplodari-yo ka rantré pa an zorey ek sòti pa lot zorey-la afos moun ka sanm sa ki bien sanfoutépanmal.

   Ki sa pou fè an pli pou rivé fè moun Matnik konpwann ki lekzistans-yo an danjé ? Ki nenpot lè i pé anni chalviré si yo pa pwan pokosion dépi atjèman ?...

 

Bwet-a-mo :

 

Abo : bien que.

Anni : seulement.

Bannzil : archipel.

Choubloulé : bouleverser.

Dépotjolé : démolir.

Djoubaké : s'employer à.

Flouz : facile.

Kivédi : c'st-à-dire.

Plodari : discours.

Pou-tout-bon : en effet.

Sak-sertjez : sac-cadavre.

Sikti : structure.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages