L'écrivain guadeloupéen Hector POULLET nous rappelle un fait historique peu connu, oublié ou carrément passé sous silence : la toute première révolte de Blancs créoles contre leur métropole s'est déroulée à la Martinique. Cela à une date étrange : le 17/07/1717.
Oui, il s'agit de la toute première révolte békée DE TOUT LE CONTINENT AMERICAIN : des décennies avant celles menées par Thomas JEFFERSON (Etats-Unis), Simon BOLIVAR (Colombie), PEDRO II (Brésil) ou encore, plus tardivement, José MARTI (Cuba). A l'époque, la Martinique comptait seulement 27.000 Noirs pour 9.000 Békés alors que de nos jours, on en est à 377.000 Noirs et autres contre 3.000 Békés.
Pourquoi la révolte du Gaoulet a-t-elle échoué ? On le découvrira à la lecture du texte ci-après...
***
Gawoulé Matinik
(Konsèy Kolonnyal Lagwadloup voyé on kouryé pou di gouvèlman-Lafwans
Janmé Bondyé
An p’on jan
Gwadloup pa adan zafè gawoulé-lasa.)
Jik jòdi-jou, pou nou, moun Gwadloup
kon pou moun Matinik, on gawoulé sé on totoblo
on chiraj, on révolisyon.
Tout on popilasyon-moun ka dérifizé kontinyé asèpté kèk lwa on gouvèlman té ké vlé fè-y suiv, pou chèché fè-y maché-kalpat.
Ka i pasé 17 mé 1717-lasa pou tout kolon, tout labé, é jis moun-lawmé Matinik, yenki blan-Fwans, désidé woubaké ki Gouvènè, ki Prèmyé Rèskonsab Finans, Gouvèlman-Lafwans té voyé pou dirijé péyi-la, fouré-yo òbò on bato i té Sen-Pyé, é wouvoyé sé mésyé ba mèt a-yo ?
Sé davwa misyé Gouvènè-la évè bannélo a-y, té vlé fè mété annaks on lwa gouvèlman fwansé té fè, pou té oblijé détui tout bitasyon-sik moun té konmansé fè, bitasyon i pò té kò fini konstui, poudavwa, dapré-yo, Matinik té ja ka fè asé sik konsa.
Détui ! Awa ! Janmé pa ! Moun pa pwan sa menm !
Yo lévé-mouchwouj :
Si Lafwans pa té néta achté tout sik yo, yo té pé fè, ében yo té ké chèché vann sik a-yo ba dòt nasyon i pa té ké mandé plis ki sa. Sik an tan-lasa té ka vann byen.
Alòs dèwò !
E ka i pasé dapwé-zòt ?
Gouvèlman fwansé
An tan-lasa
yo té ka kriyé-y « Laréjans »
èvè Minis-lamarin a-y
bat dèyè.
Yo anni fè onlòt lwa lamenm pou di
Yo té ka défasé sa yo té di avan la.
Konmdifèt
yo té two pè on ti-lilèt yo kriyé Matinik
té pwan lendépandans a-y.
Sa té ké prèmyé fwa
avan p’on dòt péyi Lanmérik :
sa té ké fè lèd.
Epi, ou pa janmé savé
Yo té pè vwè dòt péyi suiv
E chèché trapé menm biten-la.
(Détwa tan aprésa 4 juiyé 1776
Sé kolon Mériken-la apré yo fè menm jan gawoulé-la
èvè gouvèlman Langlitè
trapé Lendépandans a-yo
é sé Gouvèlman Fwansé i ba-yo
on pal pou yo té rivé trapé-y.)