Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Le 17/07/1717 : PREMIER REVOLTE BLANCHE CREOLE DES AMERIQUES

Hector Poullet
Le 17/07/1717 : PREMIER REVOLTE BLANCHE CREOLE DES AMERIQUES

   L'écrivain guadeloupéen Hector POULLET nous rappelle un fait historique peu connu, oublié ou carrément passé sous silence : la toute première révolte de Blancs créoles contre leur métropole s'est déroulée à la Martinique. Cela à une date étrange : le 17/07/1717.

   Oui, il s'agit de la toute première révolte békée DE TOUT LE CONTINENT AMERICAIN : des décennies avant celles menées par Thomas JEFFERSON (Etats-Unis), Simon BOLIVAR (Colombie), PEDRO II (Brésil) ou encore, plus tardivement, José MARTI (Cuba). A l'époque, la Martinique comptait seulement 27.000 Noirs pour 9.000 Békés alors que de nos jours, on en est à 377.000 Noirs et autres contre 3.000 Békés.

   Pourquoi la révolte du Gaoulet a-t-elle échoué ? On le découvrira à la lecture du texte ci-après...

 

***

 

Gawoulé Matinik

 

(Konsèy Kolonnyal Lagwadloup voyé on kouryé pou di gouvèlman-Lafwans

Janmé Bondyé

An p’on jan

Gwadloup pa adan zafè gawoulé-lasa.)

 

Jik jòdi-jou, pou nou, moun Gwadloup

kon pou moun Matinik, on gawoulé sé on totoblo

on chiraj, on révolisyon.

Tout on popilasyon-moun ka dérifizé kontinyé asèpté kèk lwa on gouvèlman té ké vlé fè-y suiv, pou chèché fè-y maché-kalpat.

Ka i pasé 17 mé 1717-lasa  pou tout kolon, tout labé, é jis moun-lawmé Matinik, yenki blan-Fwans, désidé woubaké ki Gouvènè, ki Prèmyé Rèskonsab Finans,  Gouvèlman-Lafwans té voyé pou dirijé péyi-la,  fouré-yo òbò on bato i té Sen-Pyé, é wouvoyé sé mésyé ba mèt a-yo ?

Sé davwa misyé Gouvènè-la évè bannélo a-y, té vlé fè mété annaks on lwa gouvèlman fwansé té fè,  pou té oblijé détui tout bitasyon-sik moun té konmansé fè, bitasyon i pò té kò fini konstui, poudavwa, dapré-yo, Matinik té ja ka fè asé sik konsa.

Détui ! Awa ! Janmé pa ! Moun pa pwan sa menm !

Yo lévé-mouchwouj :

Si Lafwans pa té néta achté tout sik yo, yo té pé fè, ében yo té ké chèché vann sik a-yo ba dòt nasyon i pa té ké mandé plis ki sa. Sik an tan-lasa té ka vann byen.

Alòs dèwò !

E ka i pasé dapwé-zòt ?

Gouvèlman fwansé

An tan-lasa

yo té ka kriyé-y « Laréjans »

èvè Minis-lamarin a-y

bat dèyè.

Yo anni fè onlòt lwa lamenm pou di

Yo té ka défasé sa yo té di avan la.

Konmdifèt

yo té two pè on ti-lilèt yo kriyé Matinik

té pwan lendépandans a-y.

Sa té ké prèmyé fwa

avan p’on dòt péyi Lanmérik :

sa té ké fè lèd.

Epi, ou pa janmé savé

Yo té pè vwè dòt péyi suiv

E chèché trapé menm biten-la.

 

(Détwa tan aprésa 4 juiyé 1776

Sé kolon Mériken-la apré yo fè menm jan gawoulé-la

èvè gouvèlman Langlitè

trapé Lendépandans a-yo

é sé Gouvèlman Fwansé i ba-yo

on pal pou yo té rivé trapé-y.)

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.