L’épopée Mexicaine de Romulus Bonnaventure
Rafael KONFIAN
Zot tout konnet an ti-pawol kréyol ka di « Ou ka sanm an moun kif è ladjè meksik ». Rafael Konfian ka mennen nou, kon i ni labitid fè, dan istwa Matinik , ant 1861 ek 1867 éti solda Lapoléon III débatjé Lasavann avan yo té kontinié désann Meksik.
L’épopée Mexicaine de Romulus Bonnaventure
Rafael KONFIAN
Zot tout konnet an ti-pawol kréyol ka di « Ou ka sanm an moun kif è ladjè meksik ». Rafael Konfian ka mennen nou, kon i ni labitid fè, dan istwa Matinik , ant 1861 ek 1867 éti solda Lapoléon III débatjé Lasavann avan yo té kontinié désann Meksik.
Rafael Konfian ka fè nou viv périod-tala épi anlo met-pies, mé sé pli potalan-an sé Romulus Bonnaventure. An boug éti ni pliziè ti-non. Yo ka kriyé’y Wowo, mé yo ka kriyé’y tou : Tet serkèy. Misié té ka viv Mòn-Wouj labitasion Fleury. Lè labolision fet an 1848 i ka pété’y désann Senpiè épi apré an ka i fè, i ké fouté an chouval an kout koutla pas i fèy travèsé tout Senpiè an jou éti i té lé fè an ti-dousin. Misié ké pété’y désann anvil pabò Mon Pijwen é sé dila i ké jwenn an déziem met-pies adan liv-la, sé an madanm. E lè man di zot madanm, sé pa nenpot ki madigwàn. An chabin zié ver, tit-li sé Péloponèse Beauséjour. Li tou ni an ti-non yo ka kriyé’y Bel bonda.
Wowo ké débatjé kay Péloponèse épi an gwo liv anba bra’y, nou ké aprann misié fè an bawouf sé asou an diksionnè lè i té labitasion Fleury. Yo ké pran’y pou an tjenbwazè é misié ké jwé anlè sa tou.
Mé Péloponèz ké mété Wowo déwò, i ké koumansé frékanté lasavann é an chef matlo ké dékouvè kasibi’y. Afos afos i ké rivé jik monté anlè bato é yo ké pran’y an bòn pasion dan laliwondaj madanm Maximilien 1er, lenpératris Ejéni ké pran’y pou i sa suiv-li Meksik. Annou kouté an ti parsel p.45.
Man ka kité zot dékouvè manniè yo toulédé ké an final di kont pati ladjè Meksik.
Kisa ké pasé a moman-tala ? asiré Tet Serkèy ké fè zot sav lè zot ké alé li dènié liv Rafael Konfian « L’épopée Mexicaine de Romulus Bonnaventure »
Jid