Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Mi zonbi-a ki té ka fè voukoum anlè fétay kay Man Soso a !

Mi zonbi-a ki té ka fè voukoum anlè fétay kay Man Soso a !

   Adan an komin li-nò Matinik éti nou pé ké di non'y, nan fondok an lakanpay, an gran-madanm éti nou pé ké di non'y non pli, men anni soud-non'y, Man Soso, té ka tann tou léswè an voukoum anlè fey tol fétay kay-li a. Yan kalté model voukoum, mésié-zé-danm ! Kifè i pa té ka rivé pwan sonmey abo i té ka ralé chaplé'y pou prédié ek mandé Bondié, Laviej épi Jézikri vini pòté'y soukou. Konmwa i té ka viv li yonn, i té pè sòti déwò nan bonmitan lannuit-la pou wè ki sa ki té ka woulé la-a. Sa fè, Man Soso koumansé ka viv an lavi toutafetman enposib ek gason'y ki té ka rété nan bouk (i té ka djoubaké lanméri), Jéra ki té tit-li, désidé vini pasé an lannuit lakay vié lamatè'y pou konpwann ki djendjen ki té ka fet la-a.

   Kay Man Soso a té an mazi, grandè an bwet zalimet, davwè malérez-la té estentjé kò'y tout lavi'y kon marez adan chan kann Bétjé ek sé ayen ki lanmonné-kod jérè-a té ka ba'y lè zot wè lé sanmdi aprémidi té rivé. Kifè i pa jen rivé mété pies rékolonmi asou koté. Tout ti lajan'y sé té pou otjipé di sel yich-li, Jéra, i té fè épi an milétié ki té chapé adan an lot komin pou viv épi an madigwàn. Sé kon sa i érisi fè Jéra trapé sètifika-détid li ek jwenn an djoubak adan lanméri komin-la. Jenn boug-la té an pen-dou ek sé'y ki atjèman, té ka ba manman'y pal pis sé an vié ti laritret gran-madanm lan té ka touché.

   Anni asou yon bagay Man Soso ek Jéra pa té dakò pies toubannman : Bondié ek rilijion. Dépi i té jenn tibray, fok manman'y té fòsé Jéra pou i té ajounou léswè bò kabann-li pou résité Notripè. Délè, i té blijé trapé an kravach an kod-mao ki té pann dèyè lapot ti latjuizin-la pou sa suifé fes Jéra. Ek pi souvan ki rarman, olié ti boug-la té ay lanmes nan bouk lé dimanch bonmaten, sé drivé i té kay drivé épi ti sakaboy kon'y menm. Kidonk lè jou-oswè a Jéra fè tan vini dòmi kay manman'y pou sav ki sa ki té ka woulé a, lè i wè gran-madanm lan trapé an fiol dlo-bénit, i pété ri.

   "Sé pa épi sa ou ké fè soukougnan-an pwan lavol !" i rété i di.

   "Sa ki di'w sé an soukougnan ? Lanmanniè-a i ka fè a, sa ka tou sanm an zonbi."

   "Ha-ha-ha ! An zonbi ! Lamè, aresté di bétiz. Sa pa ka ekzisté. Sé nan kabech moun sa yé, sé tout !"

   Ansanm jenn nonm-lan té di sa, an voukoum anni pété anlè fey tol fétay kay-la. Ra-ra-a ! Ra-ra-ra ! Akwèdi an chouval ki vini fou an tet ki ka suiyé sabo'y. Man Soso trapé fiol dlo bénit la, i koumansé wouzé plafon-an, ka prédié tou fò alé-pou-viré. Jéra ralé an koutla i té ni la, i ouvè lapot mazi-a, i gadé déwò. Ayen ki lafènwarsité ki té douvan'y. Pa té menm ni bet-a-fé ka kléré. I pwan tjè épi i vansé dwet douvan'y, ka rélé :

   "Isalop-la ki anlè kay-la, foutélikan avan man chiktayé bonda'w !"

   Lalin anni kléré flap ek Jéra wè anlè fétay kay-la an kalté bagay dwol : an bet ki té ni lapo violet, tout venn-li déwò, grenn-koko-zié'y ka tounen alanvè san rété ek ki viré koumansé konyen anlè fétay kay-la kontel an chouval ki anrajé. Jenn nonm-lan rété sézi ! Sé a lè-tala Man Soso fè tan sòti déwò ek voltijé fiol dlo bénit-la anlè bet-la. Fiol pété anlè machwè'y ek bet-la koumansé ka rélé anmwé, ka soté-maté épi disparet anni pwan'y fiap !

   "An zonbi ki té la !" Man Soso rété i di Jéra....

 

 

Vokabilè :

 

Bet-a-fé : luciole.
Abo : bien que.
Bouk : bourg.

Chiktayé : couper en miettes.

Djendjen : bizarrerie.

Djoubak : travail.
Djoubaké : travailler.

Estentjé : s'escrimer.

Fondok : fin fond.

Jérè : régisseur.

Kabech : tête.

Lafènwarsité : obscurité.
Lamatè : mère.

Lanmonné-kod : clopinettes.

Madigwàn : femme de mauvaise vie.

Mazi : masure.

Notripè : le Notre Père.

Pen-dou : bonne personne.

Rékolonmi : économie.

Sakaboy : garnement.
Soud-non : surnom.

Suifé : donner une fessée à l'aide d'une ceinture.

Tibray : garçon ; jeune homme.
Tit : nom ; prénom.
Voukoum : vacarme.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages