Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Muhammad Ali, an nonm ki pa janmen ajounou

Muhammad Ali, an nonm ki pa janmen ajounou

   Lè zot wè an espowtif ka vini séleb, lè bon lajan ka koumansé rantré nan poch-li, pli souvan ki rarman i ka bliyé koté i sòti ek i ka mété kò'y ka viv kon an pagna. Men tout létid sosiolojik ki fet ka montré ki pres tout espowtif ki mapipi sòti adan krey-sosial ki pov oben ki madjendjen. Ou pa ka djè jwenn sa anpami lé gwo-tjap, sof adan dé sèten espow kontel ténis oben monté chouval. Antouléka adan dé espow kontel basket, foutbol ek laboks, pasé 80% sé jwè-a, sé yich maléré ki touvé adan espow an chimen pou yo té pé sòti adan banbanm-lan yo té ka viv la.

   Adan sé gran péyi-a, ta l'Ewop ek l'Anmérik di Nò, anlo espowtif ka vini di sé minorité-a oben yo sé moun-vini. Atè lé Zéta-Zini, sé kon sa nou ka konstaté ki apochan 90% jwè basket la NBA, sé Neg. Atè la Fwans oben l'Anglitè, ni etsétéra jwè ki sé yich moun-vini kontel ZIDANE oben Lilyan THURAM. Paran sé dé jwè-tala sòti l'Aljéri ek Gwadloup, yo fè tan désann djoubaké an Fwans, yo fè timoun ek timoun-yo vini gran foutbalè. Malérezman an bon enpé adan yo, kon nou za di'y, konpwann yo vini gwo-tjap ek yo ka viré do ba moun-yo.
   Sé pa sa Muhammad ALI, mapipi boksè méritjen an, fè. Okontrè !
   Dabò-pou-yonn, i désidé bokanté tit-li__ki té Cassius CLAY__davwè ba'y, sé an tit djouk ki la, an tit ki sé Bétjé méritjen an té ba paran'y lè ladjoukann té vini aboli. Kifè i rijété tit-la pou pwan an non mizilman__Muhammad ALI__davwè i rijété rilijion krétien an tou pou konvèti adan rilijion mizilman. Fok di nan lépok-tala (sé lanné 1970-80 siek-la ki fini pasé a), an mouvman gawoulé lévé lakay sé Neg méritjen, mouvman ki va lé "BLACK PANTHERS" ek lé "BLACK MUSLIMS".

   Apré i rijété non anglé'y, apré i rijété rilijion sé Blan-an, Muhammad ALI pa rété la : i rifizé ay fè ladjè nan péyi Vietnam. "Moun Vietnam pa janmen fè mwen ayen ek yo pa janmen trété mwen di sakré Neg-djinen !", i rété i di. Lémetjwas méritjen fouté'y lajol lamenm kon yo té ka fè pou tout jenn tibray, ki Neg ki Blan, ki té ka rifizé ay tjwé moun Vietnam. Lè ladè salop tala vini bout, yo ladjé ALI ek i kontinié fè an kariè boksè démon-bobech, ka anni vréyé'w atè épi an model tjok pèsonn poko té jen wè. I vini chanpion pwa lou ek i konsèvé tit-tala pannan lanné ek lanné. Men sé pa pou sa i bandonnen goumen-an pou libèté Neg méritjen. Okontrè, i vini pli militan ankò kifè Blan rasis atè lé Zéta-Zini vini rayi'y ek yo fè tou sa yo té pé pou fè'y kalpaté. Yo pa érisi !

   Pli bel konba Muhammad ALI woulé atè an péyi l'Afrik yo ka kriyé Kongo-Kinshasa kont an lot gran boksè neg méritjen yo té ka kriyé Georges FOREMAN. Misié té boug sé Blan-an, i té ka riprézanté an espwa ba sé rasis-la ki té lé fè Muhammad ALI fèmen djol-li net-é-pwop. Malè pou yo, ALI fann tjou FOREMAN douvan an piblik afritjen ki té anlè ek ki té ka djélé anmwè nan lang lingala :

   "Ali, bomayé ! Ali bomayé !" (Ali, tjwé misié ! Ali, tjwé misié !)

   Sa lé di ki piblik afritjen an té konpwann ki sa ki té ka woulé dèyè konba laboks-tala : sé pa té anni an bagay espowtif, men an ladjè ant dé manniè wè : yonn, ta FOREMAN la, ki sé an manniè Neg lapia, Neg ki kouché douvan rasis ek ta ALI a, ki sé an manniè Neg ki doubout, Neg ki ka rifizé ajounou douvan pies kalté model chien-fè.

   Lè Muhammad ALI bout kariè'y, abo i trapé maladi Parkinson, i pa janmen sispann milité ba dwa Neg méritjen ek ba tout moun ki ka pwan fè asou latè. Jik bout i rété an konbatan, jik a 74 lanné, jik an dènié souf-li. Lonnè ek respé anlè'y ek kon yo ka di pou an moun ki pati kay Man Moun adan rilijion mizilman an :

   "Allah ya-rahmou !"...
 
Vidéo :
 
Anpami : parmi.
Apochan : à peu près.
Banbanm : mouise.
Bokanté : changer.

Démon-bobech : extraordinaire.
Djoubaké : travailler dur.

Gawoulé : révolte.
Gwo-tjap : bourgeois.

Kalpaté : chuter.

Kay man Moun : l'au-delà.

Krey-sosial : classe sociale.
Ladjoukann : esclavage.

Lapia : pleutre.

Lémetjwas : les autorités.
Madjendjen : prolétaire.
Mapipi : champion.
Méritjen : américain.
Moun-vini : immigré.
Pagna : richard.

Tibray : jeune gens.
Tit : patronyme.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages