Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

NOU PA KALINAGO, NOU PA AFRITJEN, NOU PA EWOPEYEN, NOU PA ZENDIEN, NOU CHINWA, NOU PA SIRIEN-LIBANE, SE KREYOL NOU YE !

NOU PA KALINAGO, NOU PA AFRITJEN, NOU PA EWOPEYEN, NOU PA ZENDIEN, NOU CHINWA, NOU PA SIRIEN-LIBANE, SE KREYOL NOU YE !
 
     Sa vré ki nou ni tout sé diféran pep-tala andidan nou.
  Sa vré ki anpami yo tout la, sé sé Afritjen-an ki pli pòtalan pis majorité moun lakay-nou sé Neg. Men lè tout sé diféran moun-tala vini atè lé Zantiy, kivédi atè l'Anmérik, yo té blijé (menm sé Ewopéyen-an abo sé yo ki té metamanyok) mofwazé kilti-yo. Yonn adan yo, sé Kalinago-a, ki nou ni labitid kriyé "Karayib", mantjé pwan fè, mantjé fè disparet pwan'y adan boulvèsad lakolonizasion, mé erez-di-bonnè, i érisi sirviv jik jòdi-jou adan zil-la yo ka kriyé la-Donmik la.
   Sa vré tou ki Neg pa vini davwè yo té lé vini. Sé Ewopéyen ki ay chaché yo an Afrik, ki mété chenn nan pié-yo ek ki chayé yo vini pou sèvi djouk isiya asou sé bitasion kann ek kafé a. Men anfwa Neg-la konpwann i pa té ké pé déviré nan péyi natif-natal li, i pòté mannev pou kréyé an lavi ki ta'y nan bonmitan sistenm esklavajis-la. I pa atann pies kalté dékré Labolision Lestravay ki sòti an Ewop !
   Ek lavi nef tala éti Neg-la mété doubout la sé adan tout domenn : ki latjuizin ki rimed-razié ki agrikilti ki chanté ki lanmizik ki palé (pis i mété an lang nef doubout ki sé Kréyol-la nou la ka sèvi a) kisasayésa...Tout lo bagay-tala Neg-la kréyé a épi piman kalinago andidan'y, luil éwopéyen, zépis zendien, sé KREYOL yo ka kriyé sa. Sé Neg-la plis ki lézot pep-la ki mété doubout lang ek kilti kréyol la éti nou éritié.
   Kidonk ki manniè nou pé konpwann ki atè Matinik, an bann kabrit zié-loli ek fimel istérik ka vini rimété tou sa an kèsion, paré pou voltijé tou sa nan razié san pwopozé nou an tjou-patat pou sa ranplasé'y. Davwè si ou ka jété an lang ek an kilti ou ni, fok oblijéman ou ranplasé'y épi dot pis pa ni pies pep asou latè ka viv san lang ek san kilti. Men lè ou gadé, ki sa sé nwaris-tala ka pwopozé nou ? AN TJOU-PATAT !
   Yo té ké di nou fok palé wolof oben swahili atjelman, nou té ké konpwann. Yo té ké di nou fok manjé latjuizin sénégalez obe kongolez atjelman, nou té ké konpwann. Yo té ké di nou pa mété chimiz ek pontalon ankò, mé boubou, nou té ké konpwann kisasayésa...Men sé pa sa yo ka pwopozé nou kidonk nou pa ka konpwann koté yo lé mennen nou an.
   Yo lé tounen nou adan an pep-zonbi ki pa ni pies lang ek kilti ki ta'y ?...
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.