Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Nou rifizé an tizizing lotonomi (Artik 74) épi atjelman nou ka vréyé woch anlè grannonm-lan

Nou rifizé an tizizing lotonomi (Artik 74) épi atjelman nou ka vréyé woch anlè grannonm-lan

   Méyè sèvis moun ki ka katjilé anlè sitiasion ek divini Matinik pé rann pep matinitjé a, sé di'y sispann fè Konpè Lapen titak, arété fè zwel-séré bonmaten-an-midi-oswè olié toujou flaté'y.

   Davwè met-a-manyok la-CTM, Alfred MARIE-JEANNE, ay atè an Fwans siyen épi gouvelman fwansé kontra ki pé pèmet nou koumansé sòti adan bankoulélé-a éti nou adan'y la, tibwen moun za ka koumansé krititjé grannonm-lan ek voyé woch anlè'y. Ki manniè ? Ou endépandantis swédizan men ou ka lonjé lanmen ba lènmi'w kivédi sé Fwansé-a ? Yè ou té kont tou sa ki fwansé kou-koupé, red-mato, épi mi anvwala, jòdi-jou, ou ka bo Emmanuel MACRON !
   Pawol ka monté-désann, kout-lang ka fè siwawa, jis kout-jouré menm.
  Men, annou gadé fidji-nou adan an miwè tibwen ! Nou té ni lokazion, nan lanné 2010 épi konsiltasion-an asou Artik 74 la, trapé an tizizing, an lapousiè lotonomi, men nou rifizé'y. Nou rijété'y a 76% ! Kivédi nou anni viré do ba reskonsabilité-nou épi mi atjelman, nou ni toupé vini krititjé MARIE-JEANNE davwè i siyen an lakòday épi pouvwè fwansé a. Fok nou sav sa nou lé : oben nou lé kaskod épi la Fwans kivédi nou ké koupé liannaj épi'y oben nou lé rété anba jouk fwansé a.
  Pa ni twaziem larel !
  Ek si zot wè sé ni tjek twaziem larel, sé ta Konpè Lapen, sé tout ! Mé an jou, fok nou ké sispann kouyonnen pwop kò-nou èk fè jé makak toulong. Pli nou ké fè an pa douvan-dé pa dèyè, pli Matinik ké dédjeldésann, pli i ké tonbé nan lélékou. Pèsonn, pies adan nou, pa ba MARIE-JEANNE manda pou i ay négosié lendépandans épi la Fwans ! 56% vwa-a i trapé a nan mwa désanm 2015 lan, li ek Gran Sanblé épi Ba Péyi-a An Chans, sé té pou sa jéré péyi-a, rimété'y adan an pli bon chimen ki tala PPM té pwan an. Pa plis !
   Ou pé pa di ou kont kolonialis fwansé épi lè an éleksion ka rivé, ou ka anni bat dèyè konsidiré an krab-sé-mafot toubannman. Fok ti jé-tala bout an jou...
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.