Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

PLODARI BOUKMAN BA PEZO

PLODARI BOUKMAN BA PEZO

Mi plodari-a éti  Daniel Boukman vréyé douvan ba Eric Pezo  lè 15 janvier 2016, la Mutualité atè Fodfwans, anba lopsion l’ATSCAF (Association Touristique Sportive et Culturelle des Administrations Financières).

Mésiézédanm, bel bonswè ba zot ki pran tan vini kouté pou tann pawol an mapipi matjè yo ka kriyé Eric Pezo, matjé.

Lanné 2008, dives matjè matinitjé sanblé ansanm ansanm épi yo mété doubout an krey ( une association comme on dit en français), an krey éti tit-li sé KM2 kivèdi Krey Matjè Kréyol Matinik (en français Association d’Ecrivains, je dis bien d’Ecrivains  - et non des Ecrivains – martiniquais en langue créole, KM2 nou tounen tou pawol-fondas li nan lang anglé, lang panyol, lang fransé…An pawol-fondas dontjokel man ka mandé zot kouté an mòso.

(…) Dapré an konpangni moun, [Matinik], sé yenki nan lang fransé matjè ka matjé : sa pa vré pies toubannman ! Nan péyi-nou an, anlo matjè ka matjé pawol-yo nan lang kréyol Matinik.

Asiré pa pétet, ni pawol ki matjé nan lang fransé a épi ni pawol ki matjé nan lang kréyol la, é lè nou ka di sa, sé pa pou mété fas a fas  akwèdi dé kok-djenm adan an pit, sa ka matjé fransé épi sa ka matjé kréyol : nou pa dakò pies épi model ladja-tala padavwè anlo anpami nou ka matjé kréyol, ka matjé fransé.(…).

Eric Pezo sé yonn anpami sé wonz matjè-a ki mété doubout KM2, lanné 2008.

En 1978, adolescent, Eric Pezo reçoit le Premier Prix de poésie du Collège Jacques Roumain de Rivière-Pilote ; deux ans après, lors du concours de poésie organisé par la Bibliothèque Centrale de Prêt de Martinique, il en reçoit le 1er Prix.

Au cours de sa période d’émigration en France, en 1999, Premier Prix de poésie en langue créole… De retour en son pays natal, pour la qualité de  Le jour se lève, poème en langue française, lui échoit, en 2003, le Premier Prix à l’occasion du centenaire de l’éruption de la Montagne Pelée ; en 2006 et 2011, sa parole poétique est honorée lors du concours pris en charge par l’association Kalbas Lò Lakarayib. 

Avan man vréyé douvan dé mo-kat-pawol parapot a Lasotjè, fok pa man bliyé di Eric Pezo ka machoké (en français forger ), ka machoké lang fransé a tou ; en effet, le poète se fait prosateur lorsqu’il publie, en 1999, Marie-Noire, en 2003, Passeurs de rives.

Pou palé di Lasotjè, dabou dabò, man ké tounen jako ek répété pawol-douvan an lot mapipi matinitjé, Gerry L’Etang, met-a-fè Linivèsité Lézantiy, matjé. Kouté ! 

 Eric Pezo, sé yich Matinik, sé manmay ki ka chaché-touvé pawol pou di péyi-a. I sòti Lasotjè. Lasotjè pou palantjé Matinik, pou lianné yonn a lot, yonn épi lot, an péyi délianné, flègèdè, flo... Ola nannan’y pasé ?

Lasotjè sé lasotè ek tjè, sé ansanm ansanm, lanmou ba Matinik, sé fos, sé plis fos ba kréyol-la. Lasotjè, sé fondok, sé tijaj lespwa…Wè mizè sé pa mò…Péyi-a rété fondas, i la, i poko mò. Alé di yo ! 

Mwen tou, man ka di, man ka di zot alé, alé wouvè ek li Lasotjè éti lézédision l’Harmattan mété déwò, lanné 2013, an krey bel pawol Nadiège Pastel dékoré an manniè obidjoul… Alé pran tan wouvè Lasotjè ek kouté an tralé chanté ki ka chanté lanmou, kouté !

Asipozé man sé pé palé tout lang lé moun ek lé zanj ka palé.

si man pa ni lanmou, man kon an tanbou lapo krévé.

Lasotjè,  sé an sonjé ba Asiyana Déliya tifanm gaya kon zagaya ka trasé chimen ladivini’y  ; ba Nestò vié kabouwé twa  wou ; an bel gloriyé ba Matinik : Lè bètafé ka simen grenn  difé alavol an mitan sann lannuit,  sé lamenm pou’w fèmen zié’w kon wa gògò ki pran lodè fig lanmou ek valé kouloukoutak péyi-a alaflouz alaflouz toudous toudous toudous…Mi péyi-mwen !

Epi, avan palé-mwen bout, man ka mandé zot kouté pawol-la ki ka wouvè épi fèmen Lasotjè.

Ou abo pran tan pou pran mizi tan

pran tan pou pézé chaj tan.

Ou abo sèklé chimen tan pou déviré lasous tan

pran tan pou katjilé laj tan

bat douvan bat dèyè

sé yenki tan ki la ka planni

pa douvan kon pa dèyè tan.

An final di kont, Lasotjè sé an montraj ka montré fos épi belté lang kréyol la éti an manmay Laviè-Pilot, Eric Pezo ka sèvi épi respé.

Mèsi anchay pou kouté-a !

Sé an plodari  Daniel Boukman, lè 15janvié 2016,  atè La Mutualié atè Fodfrans, anba lopsion l’ATSCAF (Association Touristique Sportive et Culturelle des Administrations Financières.)

 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages