Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Sen-Valanten

Jean-Laurent ALCIDE
Sen-Valanten

   Dépi an lanmod kouyon sòti Lot Bò Dlo, tout Neg ka kouri-pwan'y pou ta yo. Kontel "Halloween", an lafet méritjen ki ni mas Djab adan'y ki fet épi an gwo jiwomon. Sé sipermaché lakay-nou an chaché enpozé nou sa, mé erez-di-bonnè, sa kalpaté. Nou pa bizwen djendjen-tala pis nou za ni Ladjables, Zonbi-bonm Ti Sapoti, Tet-san-Kò, Soukougnan, Dowlis kisasayé sa...Si ni an domenn éti kilti kréyol rich kité rich ka alé, sé bien ta lanmaji ek tjenbwa. Adan sa, pies pep asou latè pé pa prétann montré nou hak.

   Sé menm kalté vèglaj-la ki ka woulé épi lafet Sen-Valanten an ki yo ka chaché mété nan tet-nou pa fos épi anlo piblisité ki adan jounal ki laradio ki latélé. Poblem-la sé ki nou pa janmen konnet model sen-tala adan kilti-nou an. Dabò-pou-yonn, davwè nan tan lestravay, Neg pa té ni dwa enmen yonn ek lot. Sel bagay yo té pé fè sé an ti koké vitman-présé, an ti koké-jété nan bonmitan sé chan kann--lan lè zot wè tet koumandè-a té tounen. Lè lestravay vini aboli, Neg anni imité konpowtasion Bétjé kivédi mété an madanm an kay, mayé épi'y, fè yich épi'y épi, an menm tan-an, ni etséréra fanm-déwò. Jik lajounen-jòdi, menmsi jenn moun ni an lot manniè séré vis-yo ki paran-yo !
   Kidonk ki zafè Sen-Valanten an yo ka vini palé nou an ?

   Lè ou gadé, si sé pou fè restoran maché, si sé pou fè fléris wosé chif dafè yo, si sé pou pèmet bijoutié vann dé-twa zanno krizokal, enben fok yo di nou'y fwanchtèman. Pa ni pies wont adan sa ! Si Sen-Valanten nésésè pou rékolonmi péyi-a, pèsonn pé pa kont li. Men si sé pou fè moun kwè ki adan an péyi épi an listwè chiré, dépotjolé, dékalbandé kon Matinik, lanmou kon an Ewop pé ekzisté, yo ka foutépanman di tet-nou. Avan nou rivé palé di lanmou, fok nou té ké rivé enmen pwop kò-nou ! Mé nou blijé rikonnet ki abo tou sa Aimé Césaire épi Frantz Fanon matjé, an bon enpé adan nou rayi sa nou yé. Nou rayi koulè nwè a, nou rayi chivé grennen an, jis ni sa ki rayi bonda maté davwa ba yo, sa vilgè.

   Kèsion senp : ki manniè ou pé enmen an lot moun lè ou za rayi pwop kò'w ?

   Dézienm bilikik : lestravay mété ladjè ant Neg ek Nègres davwa sitiasion nonm té pli mové ki sitiasion fanm. Sifi fanm-lan té fè an ti Milat ba Met Bétjé-a pou misié té tiré'y adan lanfè chan kann-lan ek mété'y ka djoubaké lakay-li kon tjuiziniè, ripasez oben lavandez. Sa té ka égri sé nonm neg la wè ki pwop fanm-yo pa té ta yo ankò ek sa ki té ka égri yo plis ankò, sé konstaté ki anlo fanm nègres té satisfet sitiasion-tala. Apré labolision, lontan-lontan apré labolision, lè yo vini tiré nou koloni pou mété nou Dépatman Fwansé Lòt Bò Lanmè ek ki Léta mété Lasékirité sosial doubout, an patjé fanm koumansé viv di sa Réinioné ka kriyé "lajan-bradjet" ek nou, "lajan-fouk". Epi lajan-tala, yo pa té bizwen nonm ankò !

   Kidonk, nou abo tounenviré poblem-lan nan tout kalté model sans, toulitan nou pé ké enmen pwop kò-nou ek toulitan nou pé ké sispann ladjè ant Neg ek Nègres, Sen-Valanten ké toujou rété an gran initil lakay-nou, an gwo makoumè...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.