Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Sifi ou mété an ti lanmoné déwò...

Sifi ou mété an ti lanmoné déwò...

   Ni dé sèten Matinitjé ki konpwann yo ka kouyonnen moun : swédizan yo kay an Afrik ritouvé zanset-yo ek yo ka déviré Wa tjek tribi.

   Yo ka kouri-mété foto-yo anlè Entènet épi gran wob ek kolié afritjen pou sa enprésioné moun Matinik. Mé, an ti keksion : poutji yo pa ka rété koté-a yo kouwonnen Wa-a olié yo déviré adan a ti péyi kolonizé kon Matinik éti yo pa ayen ? Lojikman, simié ou Wa adan an péyi l'Afrik olié ou sé an dimi-sitwayen fwansé adan dènié koloni la Fwans !

   "En bonne logique" kon sé Fwansé-a ka di...

   Men, lè ou fè tan gadé-wè sa ki séré dèyè sé kouwònman-tala, ou ka dékouvè an maskarad : dépi an moun-andéwò, kisiswa koulè'y, débatjé adan dé sèten koté l'Afrik, sifi i mété an lanmonné déwò, yo ka kouwonnen'y Wa. An plis, sé pa sitelman lajan yo ka mandé'w : 3.000 éwo pli souvan ki rarman.

   Sé kon sa, lasimenn pasé, atè péyi Gana (péyi-a ki ka mandé Neg l'Anmérik vini enstalé kò-yo lakay-li a), an Chinwa yo ka kriyé Sun Kiang touvé i nonmen N'kôsuô Hene kivédi chef pou dévlopman an tribi yo ka kriyé Kwahu ki na viv nan l'Es péyi-tala. Yo mété an rad afritjen anlè'y, yo rimet li an diplom "chef" ek yonndé boug pòté'y anlè do-yo kon nou pé wè asou sé foto-a !!!

   Kidonk, sé Matinitjé-a ki ka déviré épi tit Wa-yo a, sispann pwan nou pou kabrit zié-loli titak !

Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.