Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Tan é sézon

Hector POULLET
Tan é sézon

(Tan é sézon  sé ké, andan Montray kréyol, dé mo kat pawol ola an ké gadévwè  si èvè zòt nou ka fè kréyòl palé asi sians é tèknik, pou nou pa rété ka gadé yenki adan rétrovizè-lavi.)

Nou an plen mitan sézon a mango. Mango toupatou ka fè labou bò chimen. Mango fil, mango-tin, mango-ponm, mango-zékodenn épi …mango-kawòt, mang- bèf, maango-pafol… Konmen kalité mango tini konsa adan sé ti péyi an-nou la ? Ni moun ka di tini pasé san (100) variétés mango. Ola tousa sé divès sòt kalité mango-lasa sòti? An tan Kalinago pa té tini mango asi sé lilèt an-nou la. Yo ka di non siantifik, laten, a mango sé Manguifera indica, kivédi mango sòti an péyi Lend. Kidonk sé on pyébwa-vini. I pa natif-natal kotésit. Mé i anni  blèz an péyi-la ! Mé yo pé pa di-nou  tout sé diféran kalité mango-lasa sé pòté yo pòté-yo vini. Kijan yo rivé kotésit? E kanmenmsi sé zansèt Zendyen  yo té ké menné grenn a mango kon tilili adan makout a-yo, yo pa vini èvè plis pasé on dis (10) variété konsa mé pa san (100). Alò kijan fè tous sé variété-lasa rivé démiltipliyé kotésit. Piplis a pa toutafètman sé menm kalité mango-la ou ka jwenn adan sé diféran lilèt-la, ki sé Matinik, kontèl mango-zéfirin, ki sé Ayiti (mango-madanmblan, mango-fwansik). Alòs! Sa té ké tè-la bò kotésit i té ké  rivé chanjé kalité a sé mango. Awa!

Mi, sé èvè mango nou té ké pé fè on bèl kalkilasyon-étid asi sians génétik. Asiré pa pétét sa té ké pé bien rédé-nou konpwann sa ka pasé èvè moun osi. Kontèl:  poukisa on papa é on manman métis pé rivé fè on timoun pli nwè pasé, oswa pli blan, ki papa-la é manman-la?

Toutfwazékant annou konsidiré mango-fil  é mango ponm sé dé variété èstab, génotip a-yo (kivédi sa ki maké adidan liv-istwa a noyo a grenn-la, adan sé jèn-la andidan noyo-la) é fénotip a-yo (sa yo ka lésé-nou vwè asi figi a-yo, aparans-andèwò a-yo) sé menm-parèy.

Davwa nou sav tout jèn toujou an doub, èvè on karaktè dominan nou kay maké-y èvè on granlèt, Majiskil, é on karaktè résésif nou kay maké-y èvè on tilèt, miniskil. Annou kriyé mango-fil (Ff: Fil-fil ) é mango-ponm li (Pp: Ponm–ponm).

Si sa pé rivé déparfwa mango-fil kwaté èvè mango fil (Ff x Ff) oswa mango-ponm èvè mango-ponm (Pp x Pp) davwa pa lwen la on pié mango yé sa pé toujou tini on menm variété mango, mé pli souvantfwa sé van-la oswa mouchamiyèl oben zwazo ka chayé polèn a on pié mango asi onlòt pyé mango. Kifè sa ka rivé mango-fil kwazé èvè mango-ponm é ou pé ni (Ff x Pp) é lè sé jèn-la ka dézanbwaré ou pé rivé asi 4 kalité konbinézon posib: (FP) on sòt kalité mango-fil-ponm (pétèt sé sila nou ka kriyé mango-won) épi (Fp) (sa pé sila nou ka kriyé mango-tin) épi (fP) (pétèt sé mango-Bastè), épi pou fini (fp) (pétèt mango-zékodenn). Mé p’on sé variété lasa pa èstab davwa sé hibrid prèmyé jénération yo ka kriyé F1, kivédi dèmen lè yomenm a-yo ké kwazé èvè dòt variété, yo pa oblijé bay menm mango-la èvè sa yo té ka sanm, davwa yomenm a-yo kay kwazé èvè dòt variété mango…

Moun i pa konnèt sé règ-jénétik lasa, ka konpwanndi lè yo planté on grenn mango é i pa bay menm mango-la mé onlòt variété, yo ka kwè sé tè-la i chouboulé variété a mango-la oswa davwa, yo ka kwè, sé pas yo pa té planté grenn-la an bon doukou, menmjan lè on manman milatrès é on papa milat fè on timoun pli nwè pasé yo chak, yo ka kwè timoun-lasa pé pa ta papa-la é sa ka fè onsèl wélélé ka boulvèsé fanmi-la.  

Nou senplifyé tousa, mé fo nou konpwann a pa onsèl jèn ka aji asi aparans a on variété a mango, sé akwèdi chak aspé nou ka vwè, a pa anni dé lèt (FF oswa PP, mé tout on lign ékriti èvè onpil lèt, é plizié lign ékriti adan pliziè paj diféren!!! Kivédi kalkilasion dèyè poko mannié é sa pli konpliké ankò kifè sé anni on òdinatè i té ké pé fè kalkilasion-lasa pou détèrminé sa yo ka kriyé jénòm a èspès-la,ki védi déchifré  liv-istwa-jèn a lafanmi-mango.

Anplis disa, adan ékriti a sé jèn-la on lèt pé manké, oswa on lign pé mal woukopié, sé sa yo ka kriyé on mitasion, sa ka fè on nouvo kalité mango i pa té ka ègzisté avan é mitasion-lasa pli souvantfwa èstab, sa ra pou y fè macharyè.

Eben menmjan pou nèg, blan, milat, chaben, kalazaza, zendyen, bata, kap, é kisisayésa. Fo nou sonjé diversalité sé pligran prèmié règ a lavi asi latè, sé asi règ fondal lasa lavi ka démiltipliyé toulongalé é sa pli ra pasé on nèg a zié blé pou rivé touvé adan on èspès zannimo oswa èspè pyébwa ola té ké tini onsèl variété i té ké tousel tousel a-y. Tout jèn kisé pour zannimo, moun oswa piébwa toujou chèché mélanjé é divèsifié pou i trapé plis chans viv.

Mèsi pou tan-la zòt pwan pou éséyé konpwann-mwen asi on sijé i pa fasil. Mèsi si zòt vlé ay pli lwen adan réflèksyònman-lasa,  oswa fè on kozé asi sa, kontèl poukisa tini tousa variété mango é pouki sa pa ka fèt pou fouyapen oben pou kòwòsol? Kenbé lafanmi adan onlòt solèy. Pwochen kozé an ka pwopozé-zot sé ké konmdifèt asi Soley. Ki jou é konmen fwa adan on lanné Solèy ka pasé an Zénit a syèl an-nou kivédi an mitan-mitan syèl an-nou Konmansé kalkilé asi sa. Mèsi onpil!

Vokabilé

Gadévwè : chercher

Kidonk : ainsi, donc

Anni : seulement, de l’Anglais  «only»

Blèz : à l’aise (kon Blèz)

Kanmenmsi : quand bien même

Tilili : en très grand nombre

Makout : sac de voyage

Davwa / padavwa : parce que

Toutfwazékant : cependant

Dézanbwaré : se désolidariser, se dédoubler

Chouboulé : bouleverser, destabilise

Kontèl : par exemple

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.