Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

TRANMANNTÈ ATÈ MATINIK…

Par Jean-Laurent Alcide
TRANMANNTÈ ATÈ MATINIK…

Kidonk latè mété kò’y ka soukré bon soukré, atè Matinik ek péyi ki oliwon’y, jédi 28 novanm, a 3 zè di laprémidi. Silon sa gran-grek ka étidié tranmanntè déklaré, vidjozité félomenn la té 7,3, an chif ki wo toubannman. Mé pa té ni twop déga davwè tranmanntè-a fet nan fondok latè (170 tjilomet pwofondè). Si ou vwè i té fet kon dabitid a 20 tjilomet, asiré-pa-pétet té ké ni bon moun-mò ek bon kay krazé adan ti péyi-nou an.

Kou-tala nou chapé bel, mé pwochen kou-a, ki sa nou ké fè ? Nou ka di sa soutou pou moun ka viv asou kan mòn, kontel 15.000 moun-la ki konstwi kay-yo anlè zékal Mòn Trénel la. Kon nous av, sé pa koté sé lanné 50-60, popilasion-tala débatjé di tout lakanpay Matinik davwa lizin ek distilri té ka fèmen toupatou, é yo baré an ti pies-tè nenpot koté pou chaché mété doubout an lot lavi ba kò-yo ek ba yich-yo. Nan lépok-tala, falé té fè vitman-présé ek pèsonn poko té ka palé zafè danjé natirel an manniè ki sérié. Menm pou siklòn, poko té ni bilten météo toulong kon jòdi-jou. Enben, fok sav ki adan an sal La-Préfekti Matinik za ni 20.000 sak pou mété moun-mò ki ja paré, ki ka atann katastwof-la ek sé moun Trénel la prèmié douvan adan bagay-tala.

Men es sa nowmal ?

Es mè Fodfwans-lan té ni rézon ba pres 300 abitan Trénel an lak pwopriyété aloski i bien plasé pou sav ki sé moun-tala sé moun-mò ki an sirsi ? Silon sa nou apwann, i kréyé on pos « Responsab risk majè » adan lanméri’y la ek sé an ansien met-a-manyok sendikalis ki asiz adan pos-tala. Sa bien bel, sé an bon lidé, mé es sa pa kontradiktwè épi ba moun lak pwopriyété anlè kan Mòn Trénel la ?

Dézienm bagay : zafè gwo blok-kay-la, imeb-la, yo konstwi douvan Lisé Chelchè a. Imeb-tala konstwi anlè an tè rapòté, anlè tè ki, lanné apré lanné, nonm genyen asou lanmè afos dévidé woch koté-tala. Mé ki nou lé ki nou pa lé, sé téritwè lanmè ki la ek oblijé pa pétet, an jou, i ké viré pwan sa ki ta’y. Kidonk nou blijé mandé kò-nou poutji lanméri Fodfwans ba sosiété-a ki konstwi imeb-la dwa fè an vakabonnajri kon sa ? Wi, an vré vakabonnajri davwè jou zot wè tjek tsounami vini pété, tout lo moun-lan ki ka viv adan imeb-la ké pwan fè.

Tou sa ka montré nou ki magré lo bel pawol-yo, sé éli-nou an pa bien miziré riks Matinik ka kouri ki pou tranmanntè ki pou tsounami. Mé sa ki pli grav ankò, sé ki magré lo ekzèsis sékirité a lé-zotorité ka fè a pou apwann moun pwotéjé kò-yo lè ni an katastwof, enben, nou ka konstaté ki anlo moun an péyi-a poko paré pies toubannman. Ni sa ki voltijé kò-yo pa finet (jis ni yonn adan yo ki ni an frakti ouvè an janm-li nan komin Lowen!), ni sa ki koumansé djélé-anmwé ek kouri-toupatou kon fonmi-fol olié yo rijwenn an koté ki sékirizé, ni dot ankò, ki té foutépamal, ek té ka kontinié fè ti zafè-yo konsidiré latè pa té ka tranblé anba pié-yo. Tou sa pa sérié ! Lè ou kay adan an péyi kon Japon, ki ni otan tranmanntè ki Matinik, ou ka wè ki tout popilasion-an mobilizé ek pres pa ka jenmen ni mowtalité abo vidjozité sé soukous-la ka atenn, délè, 7 oben 8.

Tou sa ka montré ki fok ni an politik préparasion popilasion-an ki pli sérié ki tala ki ka woulé a. Kivédi, kon Japon, fok laradio, adan télé-a, adan lékol kisasayésa…yo espitjé ki sa pou fè lè ou wè an tranmanntè ka rivé. Afos répété épi répété, sé jes-la ké oblijé rantré adan kabech sé moun-la. Epi fok pan ou janmen bliyé non pli ki ant 10 zè di maten ek 4 è laprémidi, 2/3 popilasion Matinik ka touvé kò’y adan laliwonday Lanmanten-Fodfwans-Chelchè. Si gwo bidim tranmanntè-a ki sé siantifik-la prévwè a pété adan moman-tala, enben sé majorité travayè matinitjé ki ké disparet yon sel kou.

Fok pan ou kité two ta baré nou…

{{Jean-Laurent Alcide}}

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.