Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Zafè lòtograf épi zafè nasionalité, sé pa zafè-nou !

Jean-Laurent ALCIDE
Zafè lòtograf épi zafè nasionalité, sé pa zafè-nou !

   Antiyé toujou enmen migannen adan bagay ki pa ka gadé yo olié yo otjipé di pwop zafè-yo. Kontel sé jou-tala, yo lé mété nen-yo adan mofwazaj lòtograf éti gouvelman fwansé désidé fè konsidiré fwansé té lang-yo. Es fok raplé Antiyé ki lang nennnenn-yo té wolof, bambara, éwé oben fon lè zot wè gangan yo té Afritjen, tamoul lè zot wè gangan-yo té Zendien, chinwa lè zot wè gangan-yo té Chinwa ek arab lè zot wè zanset-yo té Sirien ? Anni yon krey-sosial lakay nou ki andwa rivanditjé lang fwansé a kon ta'y, sé Bétjé kon yo ka di Matinik ek Blan-péyi kon yo ka di Gwadloup. Ek krey-sosial tala ka riprézanté an tou piti-piti kantité moun adan sé péyi-nou an.

   Si Fwansé lé mofwazé lòtograf lang-yo, sé pwoblem-yo. Yo ni, asiré-pa-pétet, rézon pou fè sa ek sé pa nou ki pou ba yo pies kalté model konsey pis nou pa sa menm otjipé di pwop lang-nou, kréyol. Lè sé dives gangan-nou an pèdi lang natif-natal yo, nou érisi mété doubout an lang ki nef ek ki ka pèmet, dépi pasé twa siek, tout moun konpwann kò-yo. Olié nou pwotéjé'y, olié nou ba'y fos, olié nou miyonnen'y, nou pasé tan nou ka tiré méprizasion ba'y. Tout sé diféran krey-sosial la__ki Betjé ki Milat ki Neg ki Zendien ki Chinwa ki Sirien__, yonn dèyè lot, adan diféran lépok listwè-nou, tiré méprizasion ek viré ko ba zépon natirel nou kivédi kréyol.

   Kidonk zafè mofwazaj lòtograf lang fwansé a pa pou anlè kont-nou.

   Kantapou zafè siprimasion nasionalité a ki ka woulé a atè la Fwans, ki sa nou ni pou wè adan sa ? Nou pa janmen té ni dot nasionalité ki tala yo enpozé nou an dépi labolision lestravay an 1848. Lè zot wè nou sòti anba lestravay éti nou pa té moun mé zannimo, lè yo déklaré konmkwa nou té sitwayen, yo pa mandé nou es nou té dakò. Yo di nou "Zot fwansé !" épi sé tout ! Menm si jik jòdi-jou, pi souvan ki rarman, nou sé Fwansé dézienm katégori oben, dé sèten lè, dènié kaka-chen.

   Kidonk menm si tjek jou ou sé ni yonn-dé jenn moun péyi-nou ki tounen téroris oben jihadis, gouvelman fwansé pé ké pé siprimen nasionalité-yo. Téroris yo pé siprimen nasionalité-yo, sé moun ki pa té fwansé, ki imigré an Fwans ek ki trapé nasionalité fwansé a lot jou. Dayè, anlo adan yo ni doub nasionalité : ta péyi-a oti yo né a ek ta la Fwans. An ki sans déba-tala ka konsèné Antiyé ? Si oportiis-la yo ka kriyé Christiane TAUBIRA a lé migannen adan sa davwè an tet-li, i lé viré prézanté kò'y adan éleksion prézidansiel fwansé, sa ka gadé'y ! Si pwoblem fwansé sé pwoblem-li, sa ka gadé'y ! Si zanset-li té Golwa, sa ka gadé'y !

   Nou sanfouté zafè mofwazaj lòtograf ek zafè siprimasion nasionalité...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.