Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

ZOUKI D'ICI DANSE : AN KAT JÉOGRAFI SOSIAL EK ISTORIK ZOUK-LA

Par Nicole CAGE-FLORENTINY (Mofwazaj Jid DIRANTY)
ZOUKI D'ICI DANSE : AN KAT JÉOGRAFI SOSIAL EK ISTORIK ZOUK-LA

{Chonjé sé prèmié liv man matjé an kréyol i té pou tit « Rété trantjil sé an rimed » mé sé osi premié liv man pibliyé an fransé épi tit : « Zouki d’ici danse » kay Edision Ibis Rouge.

Jou premié prézantasion « Zouki d’ici danse » pabò Chelchè an mwa’d mé 2007, Nicole Cage-Florentiny matjé an bel teks asou liv-la.
Zot tout konnet manzel ki an malfanm la poézi ki ja trapé plizé pri pabò Kiba, Macédoine épi la Belgique.
Nikol ni teks li ki mofwazé an pliziè lang kon Albanè, Anglé, Panyol ek Roumen poutji pa an kréyol ?
Sé sa man mandé kò mwen, é nou tout sav ki pli pré légliz sé kloché. Kidonk man ka prézanté zot teks-la an kréyol i té kriyé an fransé : «{ {{Zouki d’ici danse : Une cartographie historique et sociale du zouk »}} } }


ZOUKI D'ICI DANSE

An kat jéografi sosial ek istorik zouk-la

Nicole CAGE-FLORENTINY

Jid DIRANTY jaja bel mo ek bon mo. Tout moun konnet sé Kréyolad li a, éti i ka sèvi nou chak simenn, aléliron épi bon toupé.

Epi «  Zouki d'ici danse  » nou sèvi, non pa bizwen ayen pèsonn. Tit-la tou sel ja ka anonsé lakoulè. I ba zouk nou an, an bel ti-non miyon : « Zouki ».

Dansé ici, dansé ayè, dansé la disidans, dansé foukan anlè pwa kò-yo pou chaché an rènomé entènasional. Foukan anlè pwa kò-yo mé osi, pati pa fos pabò lavil. Lavil éti ki an menm tan tè jaja'y, té ka gadé'y an manniè rototo ek fini pa rijété'y. Isi a, vini tro piti pou i té alez kòy, mé Zouki té lé vini montré moun sa i té yé. Sirtou sé tala ki té ka kwé i pa té adan ayen an.

Teks-tala sé an zouti filé lé dé bò pou koupé ek raché listwa zouk-la. Ou sé di misié ka filé kouto asou an lanmel dépi premié paj la jik dènié a, ou ka santi dan'y ka fè sik.

Zouki an jenn tifi konparézon, sé pa dot ki manniè fè zouk-la. Adan teks-tala ni jédimo épi siparézon an pagal. Lè man palé di zouti filé, ka pati toupatou pou chaché bel zimaj poézi, bel timo bon lodè ek bel manniè, kontel :

«  I té ka santi an model lafos pou bouré tè épi an madjoumbé, adan karo tè lanvi, pou trasé séyon dousè épi simen yonn dé grenn tandres  ». oben ankò : «  Lè zouki té pasé, an bel lodè bazilik mélanjé épi kannel té ka chèchè an ti plas vitman présé adan tou nen'w » obensinon : « Mizik la té ka vlopé'w épi dousè flè kann  »…. «  Adan piti péyi-tala, finet té gran wouvè asou tousa ki té sòti andéwo » épi anlo dot ankò.

Adan teks-la ou ka trouvé tout founiti kont kréyol-la.

Daboudabò, asou sikti rakontaj-la an sikti dansé : prèmié dansé, dézièm dansé épi kisasayésa. Ou pé di an sikti lawonn ka tounen kon pou kont-la ki pa ka las tounen kon an topi mabial. Lè i kòm rété sé pou i ripati pli red a Sayigon. Yonn dé teks éti sé boutmo a ka jwenn, yo plasé douvan douvan é yo ka sanm ritounel.

Boug-la ka rakonté a, pa Bondié, mé i konnet tout bagay, i ka wè tout bagay i ka jik pran piblik la, kidonk moun an ka li a, pou sèvi témwen : «  Lésé mwen rakonté zot sa ki rivé tifi misié Ansinel la . »

Dé manniè fè épi istil, an patjé imaj, zimaj ensistans, « Kon titiri an tan zéklè an mwa dawou, pasé broché ka monté marigo, plis an tjò djòkok an senn  ».

Dé mannniè fè épi zimaj Apiyaj, «  Tou sa yo rakonté zot jik atjelman, sé an tizizin lavérité, ant lech klèté ek an ti miyet asou laréalité  »

Kadans la épi son répété, jédimon épi son ka sanm «  Belté an fanm té jik kité an tjè an pàn lanmou, flijé kon an soup trip, i té rété bat normalman . »

Fè moun ri an manniè pres malélivé : «  Manman'y sé an fanm ki sòti dan lavil Bangkok , kidonk manzel té an bangkokèz »

Epi sirtou lé gran détou éti ou ka garé, ou pa sav ki koté i ka mennenn'w (si i lé mennen'w an koté).

Kon gran détou-tala asou piékoko détet-la, anlè dé paj pou déviré asou sa i té ka di o koumansman a, an nou viré asou sa nou té ka di a. Mé an final di kont, koté Diranty lé vini ?

Epi istwa-tala pou pran sonmèy toudoubout, ik rakonté nou an istwa zouk-lak, an sosioloji zouk la, ajiwè an sikoloji zouk la. Bel ti mizik-tala épi anlo jédimo ka envité nou asou chimen Zouki, pou viré monté jik an dlo lasous zouk-la.

Zouki ka déviré an péyi'y ek pou i bien fò, i ka gadé pòtré tout fanmi'y li asou an katalog. I té lé sav koté i té sòti? Sa ki té souch li ?

Dépi tan lesklavaj, sa vini an déwò éti yo méprizé, oben yo kopié jikatan fè prop mizik li ki kréyol. Diranty ka gadé tou sa yonn apré lot i ka gloriyé sa ki pou gloriyé, ka tiré an tiwè tab sa yo oubliyé, ka kòché tout en pasan sa yo pou kòché.

Epi kalté listwa sosiolojik-tala ou sé di Jid Diranty lé mennen nou pi lwen, nou té ka palé talè a di an zimaj zouk la, es sé pas zimaj pep nou, sosisété nou ?

Kalté model fanm tala ki cho lévé rob li pou dansé, es sé pa kò nou menm  éti nou ka wè dan an glas?

Kidonk pep-nou, ki paré rijété sa i yé, ki paré di i pa ka egzisté, ki ka chaché limiè an lot koté ki an li menm. An pép ka tété laliénasion, ka bwè vié dlo viré, ki ochan, douvan douvan dépi sé bagay ka vini pabò Lafrans, Lézétézini ka oubliyé apiyé kò'y asou sa i ni, pozé kòy keksion, nouri kòy, épi konstwi kò épi sa i yé.

Diranty pa an boug liv pou ayen, kidonk an édikatè. I pa mantjé fè nou sav titak plis, i fè an rev éti i ka rivé fè antré an koko tet-nou yonn dé mòso lavérité kontel : «  Menm manniè kon zot ki pa aprann li kréyol la, pou zot bien an langaj zot osi solid ki an baton maréchal . »

Epi teks-tala, i ka palé di angajman'y, di kilti'y di lang-li, Poutoutanfini di péyi'y. I ka érisi palé épi an lakontantman, nou wè zié'y ka pétayé, i ka froté lanmen'y chak lè i trouvé kon an boug ka chaché lò, an bel ti wòch lò adan tout labou a.

Nou ka swété zot santi, lè zot ka li, menm plézi éti Jid Diranty ka sanm i té ni, lè i té ka matjé rakontaj-tala ; Alòw : zoukez zot bien.

Mofwazaj Jid DIRANTY


Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.