Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

AN PÉYI KI KA FE DÉBOUYA POU ÉSÉYÉ DÉFANN KÒ'Y

AN PÉYI KI KA FE DÉBOUYA POU ÉSÉYÉ DÉFANN KÒ'Y

Gran labitid gran-grek Matinik ek Gwadloup sé vréyé woch alé-pou-viré anlè Sen-Domeng pou di ki péyi-tala sé an péyi ki rasis palakoz i té ni, dépi okoumansman 20è siek-la, an konpowtasion anti-ayisien. Si sa vré ki ni vakabonnajri rasis ka woulé adan péyi-tala kont moun Ayiti, fok sav ki sé pa anni koté-tala sa ka fet. Lè ou kay atè lé Bahamas, an bannzil ki pa anwo Kiba, abo popilasion-an nwè, lakolbok ka fèmen van-mennen ayisien adan kaj an fè konsidiré sé zannimo. Jis ni an sénatè bahaméyen ki déklaré fok té tjwé tout Ayisien ! Kantapou Brézil, pa menm palé. I ouvè swédizan lalinman'y ba Ayisien, men sé davwè i bizwen koupè kann ek adan sé bitasion li-Nò Brésil la, yo ka trété Ayisien konsidiré lestravay té rétabli toubannman.

Nou pa ka di sa pou chaché pies leskiz ba Sen-Domeng. Sa nou lé di sé ki ni anlo péyi éti moun ka maltrété Ayisien. Epi fok chonjé ki an 1820, jénéral Boyer, ki té met-a-manyok Ayiti, anvahi Sen-Domeng pannan 20 lanné ek larmé'y konmet an patjé movezté. Sé pa an leskiz non pli, mé sa toujou nésésè konnet listwè an péyi avan ou jijé'y. Sa vré tou ki an 1930, jénéral Trujillo, ki té met-a-manyok Sen-Domeng, fè larmé'y tjwé pasé 30.000 travayè ayisien. Jòdi-jou, yo ka kriyé sa an krim kont limanité.

   Nivo lavi Sen-Domeng 9 fwa pli wo jòdi-jou ki ta Ayiti, me, sé pa fot Sen-Domeng. Sé fot larmé fwansé, ta Napoléyon Bonapat, ki mennen an ladjè 12 lanné kont sé djouk neg la ki té lévé gawoulé. Lè sé djouk-la fouté sé Fwansé-a an plich, sé mésié chapé-kouri, men yo kité an péyi ki dépotjolé, ki dékonstonmbré kon yo ka di an kréyol ayisien. Pi mové ankò : Wa la Fwans, Chal X, ekzijé ki Ayiti té péyé sa i kriyé an "det" 1 million fwan lépok-la pou sé Fwansé-a té rikonnet lendépandans péyi-a. Krey gwo-tjap ayisien, ki té ka mennen péyi-a, asepté sa ek Léta ayisien pasé pres 1 siek ka ranbousé lajan-tala, bagay ki mété rékolonmi ayisien an ajounou. Sé pa fot moun Sen-Domeng non pli !

   Annou pa bliyé non pli sé Méritjen-an ki té anvahi Ayiti an 1915 ek ki fouté bon fè pis sé Ayisien--an té blijé fè an dézienm ladjè pou té sa libéré péyi-yo. Ladjè-tala fini mété'y adan an sitiasion chinpontong éti moun Sen-Domeng pa reskonsab non pli. Sé pa an leskiz pou salopté anti-ayisien ka fet Sen-Domeng, men kon nou za di'y, ni dé bagay adan listwè fok sav.

   Antouléka, sa nou ka konstaté sé ki krey gwo-tjap Sen-Domeng la lé dévlopé péyi-a. I ka espwaté pep-la, sa vré, men an menm balan-an, i ka konstwi lawout, lékol, lopital kisasayésa...Jis ni an métwo nan kapital péyi-a ! Lè nou ka fè an siparézon épi krey gwo-tjap aysien an, ki sa nou ka wè ? Ki sé moun-tala sé an bann prédatè, ki pa ni pies respé ba pwop péyi-yo. Dayè, péyi la Karayib ki ni plis...milionnè, sé Ayiti aloski sé péyi ki pi madjendjen nan réjion-an !!! An plis, yo pa ni pies lespri démokratik pis tout moun lé vini met-a-manyok péyi-a. Dépi ni an éleksion pou prézidans, ou ka ni 30, 40, 50 kandida délè ! Anni gadé dènié éleksion-an ki fini fet la ! Yo poko fouti owganizé déziem lawonn-lan.

   Avan-yè, Sen-Domeng fè éleksion prézidansiel li ek té ni anni ki...4 kandida. Kon adan an péyi nowmal. Ek met-a-manyok péyi-a, ki té ka riprézanté kò'y, Danilo MEDINA, genyen épi 61% sifraj. Pa épi 80 oben 90% kon nou ka wè adan sé diktati-a. Nou pa lé di ki tout bagay obidjoul atè Sen-Domeng, men ki sé an péyi ka fè débouya pou éséyé défann kò'y adan an sitiasion entènasional ki red kité red ka alé. Tou lé 4 lanné, péyi-a ka fè éleksion pou prézidan, dépité ek sénatè ek pies òganizasion entènasional pa janmen di ki sé éleksion kotjen ki la.

   Kidonk annou kontinié dénonsé salopté ka fet kont Ayisien atè Sen-Domeng, mé annou éséyé pa fè konsidiré péyi-tala sé lanfè toubannman !...

 

Vokabilè :

 

Anni : seulement.

Bannzil : archipel.

Chinpontong : désastre.

Dékonstonmbré  : détruire totalement.

Dépotjolé : voir "dékonstonmbré".

Djouk : esclave.

Gawoulé : révolte.

Gran-grek : intellectuel.

Kotjen : truqué.

Krey gwo-tjap : bourgeoisie.

Lakolbok : police.

Lalinman : frontière.

Lawonn : tour.

Madjendjen : prolétaire.

Met-a-manyok : président.

Obidjoul : parfait.

Palakoz : parce que ; à cause de.

Plich : raclée.

rékolonmi : économie.

Siparézon : comparaison.

Van-mennen : migrant.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.