Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Politik

BIDIM WOULO BA « GRAN SANBLE » A !

BIDIM  WOULO BA « GRAN SANBLE » A !

Dimanch 24 oktob, ni an gran voukoum politik ki fet atè komin Dikos ek ki sanblé pliziè òganizasion politik Matinik : MIM (Mouvement Indépendantiste Martiniquais), RDM (Rassemblement Démocratique de la Martinique), PALIMA (Parti pour la Libération de la Martinique), PCM (Parti Communiste Martiniquais), CNCP (Conseil National des Comités Populaires) ek MARTINIQUE-ECOLOGIE. Sé 6 parti-tala réyini kò-yo adan sa yo kriyé « GRAN SANBLE »-a kivédi an sanblaj otonomis, endépandantis ek ékolojis pou sa genyen éleksion désanm 2015. Eleksion-tala sé pou Kolektivité Matinik ki ké ranplasé Konsey jénéral ek Konsey réjional.

   Avan sé met-a-manyok sé diféran parti-a fè plodari-yo, dives pèsonalité pwan lapawol kontel mè Dikos la, mè Sen-Piè a, dépité li-sid Jean-Philippe Nilor etc…Yo tout la di kon sa fok bokanté larel an péyi-a davwa si sa pa fet, sé kalpaté péyi-a ké kalpaté toubannman. Dépité Nilor pwofité pou klèsi yonn-dé bagay asou bwi ki ka kouri asou konpowtasion’y ek rilasion’y épi dépité li-nò, Nestor Azérot. Nilor déklaré ki plas-li té Dikos jou-tala ek pies dot koté davwa i sé an manm MIM abo bouch anlo moun ka bat pou di lèkontrè.

   Apré sa sé Raphaël Confiant, viz-prézidan MARTINIQUE-ECOLOGIE ki pwan la pawol davwa prézidan-an, Louis Boutrin, pa té Matinik. Confiant déklaré ki parti’y lé pòté an koulè ékolojik adan pwogram-la fok ké mété doubout la. I palé di tè agrikol ka foukan, di popilasion-nou ka vini vié-kò ek soutou di vakabonnajri ka woulé atè linivèsité épi bagay CEREGMIA a. Apré sa, Georges Erichot, sikrétè jénéral Parti Kominis, pwan larilev pou dénonsé estatistik ki La-Réjion ka fabritjé li yonn aprézavwè i kréyé an Lenstiti Matinitjé pou Estatistik ki ni yon sel moun ka travay adan’y. Erichot di ki Lenstiti-tala ka fouté pa mal di tet moun lè i ka prétann ki chomaj-la bésé ek ki pwodiksion Matinik wosé. Apré sé Marie-Thérèse Léotin pou CNCP ki fè plodari’y éti i dénonsé mizè jenn ek travayè ka sibi an péyi-a palakoz an sistem kapitalis ki enjis. Francis Carole pou PALIMA pwan sèbi-a apré pou krititjé politik Serge Letchimy, prézidan Konsey réjional, ki ka palé anchay palé, mé ki pa ka fè ayen pou péyi-a vansé magré sa i ka matjé asou panno ki i ka fè mété anlè bòodaj lawout. Claude Lise, pou RDM, kontinié kritik-la ek i di kon sa kon i doktè, i sav ni an diférans ant lòloj biolojik ek lòloj mékanik. I di sa pis sé moun PPM la ka prétann ki Lise ek Marie-Jeanne two vié pou sa dirijé Matinik. Dayè, yo té fè monté an gran madanm 101 lanné asou estrad-la avan konférans-lan té koumansé pou montré ki sé pa zafè laj-la ki pòtalan.

   Epi an finaldikont, sé mapipi-a ki pwan lapawol : Alfred Marie-Jeanne. I soupwann anlo moun davwè i té ka sanm an moun ki té ka bouyi kolè. I voyé pawol red asou dépité Nilor ki silon Marie-Jeanne pété balan lè MIM davwa i ka suiv Nestor Azérot. I raplé ki sé li ki ofè Nilor sirkonskripsion li-sid la ek ki li, Marie-Jeanne, té pwan risk prézanté kò’y adan an lot sirkonskripsion, ta lè Sant-Atlantik, koté i pa janmen pansé i té ké éli. Pawol-la té si-telman cho ki an gran frédi anni vlopé sé 1.000 moun la ki té sanblé adan Kaz-a-espò komin Dikos la. Men « Chaben » ripwan kalmisiré’y ek i voyé bon tap anlè PPM ek politik-la i ka mennen an. Moun té anlè ! Moun té ka aplodi san-manman ! I mandé sé parti-a réyini kò-yo vitman pou sa défini an pwogram ek koumansé travay pou éleksion désanm 2015 lan dépi atjelman. Pou bout, i déklaré ki fwa-tala, i sèten sanblaj sé parti-a ké genyen okontrè di sa ki té woulé nan janvié 2010.

   « Gran Sanblé »-a té vréman an bidim siksé !

Commentaires

louise_alexan | 01/11/2014 - 10:17 :
Beaucoup de vos lecteurs lisent le créole. Mais, je suis prêt à parier que vous divisez le nombre de vos lecteurs par 2 quand ils sont confrontés à un texte rédigé en créole. Je connais au moins une personne qui ne lira pas le compte rendu de la réunion qui s'est tenue à Ducos. Suggestion ; Proposer la traduction en français

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages