Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Brexit : sé 12 péyi anglopal la Karayib la adan an bel lélékou

Brexit : sé 12 péyi anglopal la Karayib la adan an bel lélékou

   Zafè l'Anglitè voté pou tiré pié'y adan l'Ewop, sa yo ka kriyé BREXIT, ké ni an patjé konsékans ki red ba sé 12 péyi la Karayib anglopal la. Primié-a sé ki sé l'Anglitè ki té ni labitid négosié ba yo épi sé lézot 27 péyi niopen an, sé'y ki té ka défann yo kisasayésa..., men atjèman i pa la ankò, ki moun ki ké palé ba Babad, Sen-Vensan, Sent-Lisi, Janmayik oben Trinidad ? Sé lézot péyi l'Ewop la pa ni pies liannaj istorik épi sé zil anglopal karibéyen an, yo pa ni pies det kolonial pou yo ranbousé épi pwa rékolonmik sé....La Karayib anglopal la pa ayen ba sé 300 million Niopen-an. Tou sa lé di ki BREXIT la ké fèmen lapot ba sé zil anglopal la pou tou sa ki pal l'Ewop té ka ba yo, i ké anmwennzi envestisman niopen ek i ké fè touriz-la anni dédjeldésann.

   Nan lanné 2015, ni 1,5 million Anglé ki vini fè touriz an Karayib-la, laplipa adan yo nan péyi Babad. Dayè, nan péyi-tala, yo ka mennen an patjé lajan davwè yo ka envesti adan bidim kay, adan lotel, adan konmes, bagay kon sa. Men apré BREXIT-la, ni sa yo kriyé "Black Friday" (Vandrédi nwè) ki fet, apré votman-an, kivédi lanmonné anglé a, liv estèling-la, anni chapé-tonbé tjou-pou-tet a pi ba nivo'y dépi 30 lanné. Kivédi épi an liv estèling ki vini flègèdè, ké ni mwens Anglé ké pé vini vizité la Karayib, yo ké envesti mwens lajan ek dé sèten rékolonmi kon ta Babad la ki ka fè dapiyan asou touriz blijé pwan bon fè.

   An lot konsékans ki mové toubannman ba sé Karibéyen anglopal la, sé sitiasion moun-vini karibéyen ka viv atè l'Anglitè. Ni anlo adan sé moun-tala ki lé fè vini larestan fanmi-yo ka viv nan Karayib-la, es sa ké posib toujou ? Sa té ja red, men atjèman, asiré-pa-pété, sa ké pli red ankò. Kantapou Karibéyen ki ké lé ay viv ek djoubaké an Anglitè, pa menm palé ! Fok pa bliyé ki si BREXIT-la genyen, sé anlo davwè an parti adwet-tout yo ka kriyé UKIP, éti met-a-manyok li sé Niel FARAGE, vréyé douvan an plodari kont moun-andéwò, kon moun-vini ek soutou kont moun-kouri-vini. Kivédi lavi ba moun ki pa Anglé blan ké vini anmizi-anmizi pli red ek sé Karibéyen-an ka vi an Anglitè a blijé soufè, menm si adan sé gran vil-la kontel Lonn, moun voté kont BREXIT-la.

   An tout manniè, sé 12 péyi kréyolopal la Karayib la ké ni pou viré négosié rilasion-yo ki épi l'Anglitè ki épi Kominoté Rekolonmik Niopen an. Bagay ki pé ké rédi chez bò tab pies...
 
Vokabilè :

Adwet-tout : extrême-droite.

Anglopal : anglophone.
Anmwennzi : diminuer.
Dapiyan : appui.

Davwè : parce que.

Dédjeldésann : dégringoler.

Djoubaké : travailler.
Flègèdè : faible.
Kisasayésa : etc.
Lélékou : situation inextricable.

Met-a-manyok : chef, leader.

Moun-kouri-vini : réfugié.

Moun-vini : immigré.
Niopen : européen.
Pal : aide.

Plodari : discours.
Rékolonmi : économie.
Tjou-pou-tet : tête la première.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages