Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

É si Sézè pa té jenmen ekzisté?

É si Sézè pa té jenmen ekzisté?

Tout moun sav lavi ka rivé asou an kout grenn dé. Sézè, kon nenpòt kiles pami nou , sé pé pa jenmen net. 

    Lè man té lékol Lisé, man té toujou tann di Sézè té pli gran Matinitjé  ki té ni, sé li ki té moun pi entèlijan, pi kiltivé é ki té fè pi gran lékol an Frans. I té bien Mè ek Dépité, men sa nou té ka ritjenn soutou , sé té lékriti'y. Poutan, nou pies pa té jenmen li pies liv li, yo té two difisil. Tout nou té sav sé ki i té ka matjé an pli bel fwansé ki sé fwansé a yo menm. Sé té fierté nou.

   Pou sa ki té posision politik li, sé lè man koumansé voté, é palakoz  travay mwen Riset Minisipal lavil Fodfwans, man  entérésé mwen asou sa i té ka fè. Man té ka frékanté sé sèvis a lanméti a é sé la man wè manniè moun té ka pòté'y anlè ek té ka bésé ba douvan'y. Pou travay dépité'y, i té pli souvan lot bò ki Matinik . Men lè i té isi, i té ka pasé asou tout chantié wè manniè travay-la té ka vansé. A moman taa i té ka wè sé ouvriyé a épi plézi ka ravay kon dé dératé, men dépi i té ripati tout zouti té ka chapé tonbé an lanmen yo.  

  Lè ou té ka tann moun di "papa Sézè", sé pa wol yo té ka fè. Sé gras a li si yo té trapé an kay, an lanmonnen, an travay pou kò yo ek pou yich yo. Délè, man té ka menm touvé i té vréman two bon, i té ka ba sé moun lan satisfaksion, souvan san menm konsilté sé sèvis-la. An jou man té Sèvis teknik, man wè an boug vini mandé an lanplasman la Trénelle. Yo di'y sa pa posib la i lé a, pas té ni an lawout ki té pou pasé la pou travèsé la Trénelle. I alé wè Sézè,  ki mété asou dimand-lan "accord" épi signé'y. Boug-la ritounen mété  dimand-la anba zié yo, épi i di yo:

  - " Zot pa té lé ba mwen lanplasman an ! Ében mi li an tjou zot, bann konparézon, anni tiré'y atjelman ! 

   Sé mésié té blijé rikoumansé kasé tet yo pou wè ki koté yo ké fè lawout-la pasé atjelman an mitan lo kay la ki té ni la Trénelle la. 

   Sèten moun té ni an adorasion ek an dévosion  san limit ba Sézè, An kanmarad ki té ka fè konférans ba'y , rakonté mwen sa ki rivé'y an jou i té alé fè konférans Sen-Josèf. Sézè té mandé'y, lè'y ké fini, pasé wè'y pou rann li kont. Kom di fet, pa koté névè d'swè, i pasé Larèdout pou di'y manniè sa pasé. Lè i rantré an lakou a, dé boug tonbé anlè'y ek kouché'y atè pres tranglé'y. Lè yo rikonnet li, i  esplitjé kisa i té vini fè. Yo di'y:

  - " Boug mwen pa jenmen fè sa ankò, ou sé pé ped lavi'w la, ni an koko sek ki chapé tonbé ta lè a... avan i té rivé atè yo té za pliché'y".

  An plis di sé gad-di-kò a, i wé an boul fanm asiz anba véranda-a ka véyé asou sonmey Sézè.

  Lè man ka wè tousa , man blijé mandé mwen : é si Sézè pa té jenmen ekzisté, si'y pa té jenmen rivé asou latè Bondié a, ki manniè lavi nou té ké yé ?

  Natirelman, é sa té ké pli gran rigré mwen, nou pa té ké ni fierté ni lakay nou, anpami lé pli gran powet, ékriven  oliwon latè, an gran Matinitjè yo fè antré  Panthéon, an Matinitjé ki ni  liv-li tradwi an dives lang, yo ka étidié adan pres tout liniversité. Pou palé asou litérati, pies dot Matinitjé pa osi popilè. Fanon épi Glissant pòkò jwenn li, man pa ka menm palé di Chamoiseau oben Confiant, magré  gwo travay litérati yo a.

  Koté politik i té fè an boulvésad lanné 1946 ki pitet pa té ké jenmen fet é ki chanjé lavi tout moun Matinik. Si'y pa té fè sa nou té ké rété koloni jik an 1962 lè  De Gaulle ba tout koloni fwansé lendépandans yo. 

  Matinik té ké fini goumen dépi lontan, pou lendépandans li.  

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.