Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Eleksion-yo sé pa ta nou !

Eleksion-yo sé pa ta nou !

   An sipozision an moun-andéwò sé vini pasé yonn-dé ti jou vakans Matinik. Annou di tjek moun ki sòti Chili, Mawok oben Japon kivédi an moun ki pa sitelman okouran asou sa ka woulé adan ti péyi-nou an. Vizitè-tala sa palé fwansé ek i ka konpwann tou sa moun ka di, i ka kouté radio ek télé, i kay asou nich-twel, i ka jété an zié asou Fesbouk kisasayésa...Enben, ki sa moun-tala té ké konstaté, bagay ki té ké fè'y koki zié'y : ayen ki éleksion prézidansiel fwansé Neg Matinik ka palé. Ayen ki sa ! Tout koté, toupatou, ki sa ou ka tann, ki sa ou ka li ? FILLON sisi, MELENCHON sila, LE PEN di tel bagay, HAMON, réponn tel lot bagay, an latilié pawol asou sé diféran kandida-a konsidiré Matinik pa té asou boul-tè méritjen an, men an l'Ewop !

   Chilien, Mawoken oben Japoné tala té ké di kò'y kon sa : "Matinitjé ni an zagriyen nan kabech-yo ? Olié yo otjipé di zafè-yo, olié yo gadé-wè ki manniè yo pé sòti adan lélékou-a yo ka débat adan'y lan, yo ka pasé tout tan-yo ka diskité asou lapolitik...fwansé".

   Sa tris pou rikonnet, men katjil Chilien, Mawoken oben Japoné tala jis. Wi, sé an katjil ki jis ! Matinitjé ka migannen adan sa ki pa ka gadé yo, dabou-dabò davwè kisiswa ba kiles kandida yo ké voté, sa pé ké chanjé an tjou-patat adan rézilta éleksion-an ; dézièm bagay, kisiswa met-a-manyok La Fwans lan ki ké éli a, sé pa hak i ké fè pou rabonni sitiasion pep matinitjé a. Yo tout la, kisiswa larel politik yo, anfwa yo éli, yo ka vini pòté bel pawol ba nou, yo ka bwè dlo koko ek ti-ponch douvan fotograf, yo ka bo machann an wob kréyol, yo ka pasé laradio ek latélé pou di lanmanniè sitiasion-nou ka préokipé yo épi ansanm yo ka batjé abò avion-an pou déviré an Fwans, yo za bliyé nou net-é-pwop.

   Moun ké di ki konmva Matinik andidan la Fwans, nou blijé otjipé di éleksion fwansé, ki sa pa posib tounen do ba sa ka woulé atè la Fwans. Men lè nou ka dékatiyé kalté manniè rézonnen tala, nou ka konstaté ki sé pa ayen dot ki an zatrap ki la. An zatrap ki ka opozé nou katjilé asou sel bagay nou té pou katjilé asou'y : ki manniè kaskod épi sé kolonialis fwansé a. Pannan nou la ka ped tan-nou ka bat djel nou asou MACRON, LE PEN, HAMON, FILLON ek sé lézot-la, jou apré jou, mwa apré mwa, péyi-nou an ka déchèpiyé, tè agrikol nou ka disparet anba béton ek luiloud, jénes-nou ka pati an banbanm ek lang épi kilti kréyol nou ka trilbiché. Mi sé sa ki ka rivé nou an !

   Kidonk, nou té dwet sanfouté di éleksion-tala : Eleksion-yo, sé pa ta nou !

 

Bwet-a-mo :

 

Ansanm : dès que.

Banbanm : désarroi.

Boul-tè : continent.

Davwè : parce que.

Déchèpiyé : (se) désintégrer.

Dékatiyé : analyser.

Hak : rien.

Kabech : tête.

Kaskod : rompre.

Katjil : réflexion.

Kisasayésa : etc.

Koki : écarquiller.

Konmva : étant donné que.

Larel : bord.

Latilié : grand nombre.

Lélékou : impasse.

Luiloud : asphalte.

Met-a-manyok : président.

Migannen : (se) mêler.

Moun-andéwò : étranger.

Net-é-pwop : complètement.

Nich-twel : site-web.

Opozé : empêcher.

Rabonni : améliorer.

Zatrap : piège.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.