Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Ki sa drapo wouj-vè-nwè a ka fè adan bankoulélé-tala ?

Ki sa drapo wouj-vè-nwè a ka fè adan bankoulélé-tala ?

 Nou pa ka kriyé sa an kannaval mé an bankoulélé pou anchay rézon. Ni omwens dé éti fok nou katjilé anlè yo : zafè viris-la ek zafè drapo wouj-vè-nwè a.

  Nou pa ka kriyé sa an kannaval mé an bankoulélé pou anchay rézon. Ni omwens dé éti fok nou katjilé anlè yo : zafè viris-la ek zafè drapo wouj-vè-nwè a.
  Dabò-pou-yonn, moun té ka di ek répété kon jako-répet ki lo touris ewopéyen an ki vini nan mwa désanm lan té ké mennen-vini kovid-la ba nou. Yonndé aktivis jis rapé zafè an krey touris asou plaj Lans Koulev, nan komin Préchè, ek yo voltijé yo nan lanmè ! Epi touris pati ek nou pa wè pies kalté model viris ka fè siwawa atravè Matinik. Okontrè, lè nou ka fè an siparézon épi la Fwans, sa nou ka konstaté ? Mi li : pou 100.000 abitan, ni 18 moun ki kontaminé atè Matinik kont 189 an Fwans.
   Kidonk zafè touris té ké pòté kovid ba nou sé ankò an diskou rasis ki an bann nwaris initil ka tjenbé dépi yonndé tan ek ki ka koumansé boufi moun.
  Pou dé, zafè drapo wouj-vè-nwè a. Avan sa fok nou di ki menm manniè sé nwaris-la anni akaparé poblenm klowdékòn la, menm manniè yo akaparé zafè drapo-a. Annou pa bliyé ki drapo wouj-vè-nwè a ka ekzisté dépi yon dimi-siek ek i sé ta otan PPM ki PKLS, otan ta PALIMA ki sé ékolojis-la kisasayésa... Jounal PPM, Le Progressiste, toukon vèvè (senbol) PPM la kivédi flè balizié-a, toujou té ni koulè wouj-vè-nwè anlè yo. Kidonk lè an bann nwaris rasta ki sòti la yo sòti a, ka vini jòdi-jou pou fè moun kwè ki sé yo ki dèyè drapo-tala pasé pèsonn, nou ka di yo kon sa : arété tibwen ! 
   Sé menm bagay-la pou goumen kont klowdékòn la : sa ka fè 40 lanné, dépi an tan Pierre DAVIDAS, ni moun ka mennen an konba pou dénonsé sé Bétjé-a, mandé ki lajistis ralé yo douvan tribinal ek ki Léta fwansé touvé an manniè pou dépolié sé tè agrikol Matinik la. Koté sé aktivis-la té yé an 2007, lè liv paret asou klowdékòn, lè konférans fet toupatou Matinik, lè plent té dépozé an jistis ? KOTE YO TE YE ? Jòdi-a, yo konpwann yo pé vini ba moun lison asou klowdékòn konsidiré sé yo ki dékouvè poblenm-la !
 Pou déviré asou zafè drapo wouj-vè-nwè a ek kannaval-la, ni an doub vakabonnajri adan sa : 1) viris-la ka kouri Matinik abo i poko djè fò mé lo vidé-tala, asiré-pa-pétet, ké fè'y fè siwawa adan yonndé tan. Anni atann lè kannaval ké fini, nou ké sav ! 2) nou pa ni dwa migannen vèvè nasional nou, kivédi drapo-nou, épi labonm, lafet épi jouré-manman. SA INADMISIB ! Ki moun anmizé kò-yo magré viris-la, sa sé zafè-yo, mé yo pa pou sali drapo-nou davwè adan kannaval sé chanté malélivé, kout-jouré, abiyé porno ki ni. 
   Drapo-nou bizwen lonnè ek respektasion, sé tout !
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.