Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Kréyolad 848

Konmes ésansiel

Jid
Konmes ésansiel

Tout moun té douvan télé-yo vandrèdi oswè. Yo té ka espéré Istanislas té ké ba yo an bon nouvel. Mé misié di:

— Lasitiasion poko tro bon, kidonk man ka mentienn ankazaj-la!

Mé sa éti pli anrajé moun ki dot chòy. Sirtou lè misié palé di sa éti ki ésansiel ba moun Matinik.

Asiparé komkidiré zafè restoran, sa pa ésansiel pou misié. Dapré’y moun pé fè manjé bòkay-yo, yo pa bizwen alé déwò dan pies kalté restoran pou manjé. (Man konnet yonndé éti té ni labitid alé Mac-Donal, yo ka pran bon fè). Misié di sé té la viryis-la ka sikilé plis.

Misié mandé fèmen ti-boutik mé gran libsèvis gran wouvè. Es pas i piti i pa ésansiel?

Antouléka misié déklaré libréri pa ésansiel non pli, menm manniè kon légliz. Sé moun an ni ka rété li liv yo ja ni bòkay-yo. Oben yo ni ka rété prédié lakay-yo menm.

Adjilbè épi manniè enmen fè lafet li a di mwen:

— Kazel vréman lé kasé zel mwen, i di i sav sa ki ésansiel ba mwen. I sav lésans ki bon pou’y mé es i sav ki lésans man ka sèvi.

Li sé lésans san plon, mé mwen sé gazoy nou ka sèvi. Kidonk i pé déplasé an gou’y mé mwen man blotjé.

Man gadé Adjilbè ek man réfléchi tigout.

Es lo bagay-tala sé pa pou kontrolé moun épi lotorizasion pou sòti, minas péyé lanmann, épi kisasayésa?

Es sé pa anlot manniè mété moun anba jouk?

Sel bagay manmay fok réfléchi ek pa pann chapo nou pli wo ki tet-nou. Katjil pou fet avan lapey.

Jid

Bel poveb kréyol 588

«Woch dan dlo pa konnet doulè woch dan soley».

Commentaires

Firmin G. | 28/11/2020 - 10:18 :
Toute moune (pardon pour mon créole !) adans pays tala ni an sèle bagail adans tête yo : consomer ! consomer ! consomer ! Mi sé ça qui ka tchoué nou an !

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.