Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Kréyolad 849

Konmes viré wouvè

Jid
Konmes viré wouvè

Dépi lasimenn pasé, gouvelman asepté konmes viré wouvè. Es sé pas té ni manifestasion sèten éli douvan lapréfekti?

Mé ou sé di vréman yo lé pijé lé ti-konmes. Yo mandé kité 8 met-karé ant moun. Kouman sé ti boutik-la ké fè?

Sé gran libsèvis-la pa ni poblem-tala pas anlo moun ka jik fè latjé pou yo sa alé la.

Anlo ti-komèsan té ka atann sa kon tjanmay ka espéré Papa Nowel, mé lamanniè sa ka alé la-a, sa ka sanm sa ké red pou yo rivé fè an lanmonné pou rivé tiré kò-yo dafè.

Anlo ja mété anplwayé yo an chonmaj. Anlo anplwayé ja ped travay-yo é sé pa tout ka trapé lokasion chonmaj. Lasitiasion vini telman krabik épi zafè viryis-la, jik Légliz ka pran fè tou. Asiparé fok pa ni plis ki 30 moun kisiswa légliz-la. Ni sèten labé ki fèmen zié-yo asou zafè konté-a. Yo désidé mété kò-yo andéwò lalwa sirtou pou lantèman. Lè ou ja ped an fanmiy ou ek anplis yo ou pa ni dwa asisté mò-a, sa ankò pli red.

Ni an boug éti fini ped madanm-li, i di tou fò pou tout moun tann:

— Prochen éleksion si ni 30 moun avan mwen, man pa ka voté!

Man pa sav si anlo moun ké suiv misié, moun ja ka pa enmen alé voté, sa ké fè moun la CTM éli épi mwens vwa ankò.

Adan tout lo vakabonajri-tala an Kolektif ouvriyé té sanblé yonndé militan pou kontinié djoubaté kont zafè Klordékòn-lan. Sé moun ka sanblé enfòmasion, pas dan sèten kartié éti té ni bitasion délè sé tout an fanmiy ki pasé pa may ek ki fini bat. Adan lafen lanné-tala pou sèten djab lafet, pa ni chanté nowel é yo pa ka pran sa pies. Ni yonn ki jik sòti an poveb «tout jé sé jé mé annilé chanté nowel pa jé».

Sel konsolasion yo, sé gadé chanté nowel latélé. Mé la yo pé pa pran yonndé kout chob kon yo ni labitid. Vréman, vréman nou pa sav kimanniè 2021 kè yé, mé 2020 pa té bon pies toubannman.

Jid

Bel poveb kréyol 589

«Tout jé sé jé mé kasé bwa an tjou makak pa jé».

Commentaires

Michel P. | 07/12/2020 - 09:46 :
Perpétuons les rites de l'Eglise dont l'engagement contre l'esclavage et la colonisation sont bien connus. Suivons notre berger, héritier spirituel des propriétaires de l'Habitation Fonds Saint-Jacques. Et boulonnons les statues de Notre Seigneur. Amen.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.