Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Kréyol Latwinité (Trinidad) ka tjenbé labriz

 Kréyol Latwinité (Trinidad) ka tjenbé labriz

   Anlo moun pa sav ki jik nan sé lanné 1930 la, primié lang Trinidad (ki an kréyol yo ka kriyé "Latwinité") té kréyol. An kréyol ki ka sanm anlo kréyol Matinik ek Sent-Lisi. Dayè, primié moun ki matjé an gramè kréyol, "The Theory and Practice of Creole Grammar", sé an met-lékol trinidadien, John Jacob THOMAS nan l'anné 1869.  

   Lè 20è siek-la pwan balan'y, kréyol koumansé dédjeldésann (dégringoler/to tumble) davwè pèsonn pa otjipé di'y ankò, men an gran chantè kalipso kon Mighty SPARROW chanté anlo teks ki an kréyol. Epi adan dé sèten ti koté lakanpay kontel Maraval, Paramin, Morne Coco oben Blanchisseuse, té rété yonndé moun ka palé'y toujou. Men, ba pres tout langis, sé an kréyol ki té pres mò, ki té ké disparet anmi-anmizi pis anni (seulement/only) viékò té ka kontinié palé'y.

   Epi, pa koté sé lanné 1980, dé bagay ki pòtalan (important) fet : dabò-pou-yonn, moun Maraval ek Paramin kréyé an mouvman pou défann kréyol yo ka kriyé an anglé "Patois people are alive" kivédi (c'est-à-dire/that is to say) "Moun ka palé kréyol vivan toujou" ; apré sa, yonndé pwofésè Linivèsité lé West-Indies koumansé katjilé asou kréyol kontel Dr Jo-Ann FERREIRA ek yo wouvè montray (cours/lecture) asou kréyol.

   Sé moun Maraval ek Paramin la ka apiyé anlo asou légliz katolik (gadé-wè sé foto-a ki fet lasimenn pasé a é ki ka ilistré artik-tala) ki, délè, ka fè lanmes anni ki an kréyol. Yo ka montré jenn manmay lang-la ek yo ka ankourajé yo palé'y ek chanté'y. Es sa ké pèmet sové'y ? Pèsonn pé pa sav, mé antouléka, sé rété san fè ayen ki kay tjwé kréyol-la pi vit. Kantapou asou kanpis St-Augustine, sé langis-la ka fè étidian trinidadien ki pa ni pies liennay (relation) épi kréyol dékouvè an gwo mòso adan matjoukann (patrimoine/heritage) Latwinité.

   An bagay sé responsab kiltirel Matinik la sé pé fè, sé chaché djoubaké (travailler/to work) épi sé Trinidadien-tala pou wè ki pal (aide/help) nou sé pé pòté ba yo pou yo rann kréyol-yo a pli djok ankò...

Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.