Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

KREYOLAD 236 : LAVI O LANS

KREYOLAD 236 : LAVI O LANS

Sé jou-tala moun ka kouri dèyè anlo bel lavi. Ni sa ka jik pran lavi pa an lans, pas lè nou gadé alantou-nou, sa pa djè fò.

Labank ki ni labitid prété a kout fizi entérè, sé yo ka mandé prété, pas yo pa djè rété ankò. Pabò Lézétazini anlo ka tonbé an fayit. Pa koté Lérop yo palé di résésion (pa lésision han !) kivédi tout bagay vini pli chè. Sé pou sa tout prézidan sanblé pou gadé wè sa yo pé fè. Pas yo sav bien ki « lè bab kanmarad-ou ka brilé fok ou rouzé ta’w ». Yo ka gadé wè ki menniè an bètafé pé kléré pou nam-li.

Sa danjéré telman simenn-tala ni moun ki jik tjwé kò-yo pas yo pa té pé tjenbé ankò.

Andan zafè lavi o lans-tala, ni bon enpé violans. Kontel pou twazièm fwa sé fanmi’y sé moun-an ki tonbé an avion Vénézuéla-a, yo pa pli avansé ki misié Rikilé. Asiparé sé jenn pilot-la té ni lekspérians, é ki avion-an pa té ni ayen.

Antouléka, sé fanmi’y-la plis ki an nwè, pas sé « boite noire »-la disparet pran-yo.

Es dosié-tala ké risouvrè an répons bienkonmifo ?

Ni an moun ki mandé :

- Es yo pa ka pran sé fanmi’y sé pasajé Matinik-la pou dé ébésil !
Sa man sav sé pa tout fanm ki lé rété ébésil, ni mò kon an tifanm dans lisid.

LUnion Fanm Matinik pa kontan piès, anlot fanm pran fè ankò. Ni an madanm ki pran douvan avan trota baré’y. I volé an boug vapè ek i flandjé misié ki té lé lévé lanmen anlè’y.

René di i pa lé violans, ni lavi o lans mé i ajouté :

- Pies kanno Dominik pé ké vini vann ni sitron, ni panplèmous ajijéwè chadek oben lim !

Si yo pa rann sé kanno sé maren péchè-a, lézotorité Dominik ké ni sa pou di.

Tout moun ovif sé tan-tala, yo ka lonviyé anlè lans-yo.
Ni yonn ki di mwen :

- Man pé ké pé viv lavi-mwen, si sé pou an lavi o lans !
Kòm man pou la non violans, man pa réponn-li

Jid

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages